Skulptūra "Iešmininkas"

Iešmininko skulptūra - tai dar vienas miestui savitumo suteikiantis ir apie XIX a. primenantis paminklas. Uostamiesčio menininko Klaudijaus Pūdymo sukurta senovine Rytprūsių geležinkelininko uniforma vilkinčio barzdoto iešmininko figūra papuošė teritoriją prie raudonplyčio kultūros paveldo pastato Salomėjos Nėries gatvėje. Pasitempęs, solidaus amžiaus, barzdotas ir orus vyras vieną ranką užkišo už geležinkelininko uniformos švarko atlapo, kitoje laiko žibintą, kuriuo netrukus duos ženklą traukinio mašinistui - taip atrodo naujoji bronzinė skulptūra. Ji stovi netoli autobusų stoties, prie seno pastato, menančio laikus, kai iš Klaipėdos į aplinkines gyvenvietes siauruko bėgiais važinėdavo traukiniai.

XIX a. pabaigoje čia buvo įkurta pirmoji Klaipėdos krašte siaurojo geležinkelio stotis.
Iešmininkas žiūri į kitapus gatvės geležinkelio stoties perone stovintį senovinį garvežį ir tai sieja abu objektus emociniu saitu.

„Kurdamas šį darbą, aš stengiausi atskleisti ne tik iešmininko išvaizdą, jo charakterio bruožus, bet ir praeities dvasią", - kalbėjo ir daugiau išnykusių senųjų profesijų savo kūriniuose įamžinęs skulptorius.

Bronzinis iešmininkas primena dar vieną uostamiesčio įžymybę - 1901-1934 m. įrengtomis 11 kilometrų ilgio linijomis dundėjusius tramvajus. Jie keleivius ir krovinius vežiojo iki 1939 m.
(Skulptorius Klaudijus Pūdymas) 

Tramvajai Klaipėdoje
Intensyviai plėtojant Klaipėdos krašto kelių ir geležinkelių tinklą į miestą atėjo didelė naujovė - elektrinis tramvajus. 1898 m. jo statybos projektą pateikė Klaipėdos verslo žmonės: tramvajaus linijos turėjo sujungti Smeltę su miesto centru, Žiemos uostu, geležinkelio stotimi ir švyturiu.

1901-1904 m. pradėjo kursuoti tramvajus. Iš pradžių veikė dvi linijos švyturys - Smeltė ir geležinkelio stotis - Smeltė. Tai buvo susiję ir su elektros tinklų plėtra mieste. Tramvajus vežiojo ir keleivius, ir krovinius, jungė gyvenamuosius rajonus su pramoniniais, stotimis, Melnragės pliažu.
„Klaipėdiečiai greitai priprato prie tramvajaus ir mielai juo naudojosi. Tačiau lietuviams iš Didžiosios Lietuvos tai buvo didelė naujovė net Antrojo pasaulinio karo išvakarėse" (Nijolė Strakauskaitė „Klaipėda. Istorija populiariai").
Nuo 1934 m. mieste tramvajai nebevažinėjo, tik kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę. Klaipėdą su priemiesčiais ir aplinkinėmis gyvenvietėmis jungė dvi siauruko atšakos, kurių po Antrojo pasaulinio karo taip pat nebeliko. 

 

Iešmininko atsiradimas
2019-08-18 Iešmininko užsakovas Viktoras Kumpis, kuris ir finansavo jo atsiradimą.