Siauruko geležinkelio stotis

Šiame, tamsiai raudonų plytų vienaukščiame pastate, prieš šimtmetį buvo įsikūrusi Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis arba - Klaipėdos siaurukas. Siaurasis geležinkelis, veikė Memeler Kleinbahn vardu Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Mintys apie siauruko statybas ir jo būsimą naudą Klaipėdos apylinkėse atsirado jau apie 1898 m.

Viena akcinė bendrovė pirmąsias tris linijas nutiesė per 1904-1906 m. Siaurko bėgiai į užmiestį buvo baigti tiesti ir pradėti naudoti jau 1906 metų spalio 22 d. Ties Klemiške bėgiai šakojosi: vieni ėjo pro Dovilus į Laugalius,o antri į Plikius. Buvo pervežami kroviniai ir keleiviai.
Klaipėda-Pošaičiai (ilgis 34,8 km);
Klemiškė (Klemmenhof) - Plikiai (ilgis 34,8 km);
Dovilai-Laugaliai (ilgis 4,6 km).

Per I-ąjį  pasaulinį karą šis geležinkelis merdėjo, nes buvo susprogdintas tiltas per Danę. Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo nutiesti į dujų fabriką, skerdyklą.
Geležinkelis atkarpoje Smeltė-Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis naudojo ir miesto tramvajaus bėgius.
Po karo geležinkelio bėgiai buvo išardytas, o siaurojo geležinkelio stotis naudojama kitiems tikslams.

 

Siaurasis geležinkelis

1894 m. Rytų Prūsija priima nutarimą finansuoti siaurojo geležinkelio statybas. Šis nutarimas turėjo įtakos ir įvairioms akcinėms bendrovėms. 19 a. pab. Pramonės koncentravimas ir centralizavimas neaplenkė ir Klaipėdos. Pramonės įmonės jungėsi į bendroves, plėtėsi jų gamyba, gausėjo darbuotojų. Augo ir pats miestas. Tuo metu nutariama čia įrengti elektrinį tramvajų. Pirmąją liniją numatyta tiesti nuo geležinkelio stoties iki Smelties rajono. Šios pagrindinės tramvajaus linijos kelio viduryje, Pauliaus gatvėje (AB “Baltijos” laivų statyklos teritorijoje), 1990 m. pastatyta Klaipėdos centrinė elektrinė. 1901-1904 m. akcininkų rūpesčių, nutiesus bėgius, pradėjo kursuoti tramvajus. Viena linija iš geležinkelio stoties dabartine S. Neries gatve, Vilties gatve, kirsdama Lietuvininkų aikštės suko į J. Janonio gatvę ir per Vitės priemiestį pasiekdavo restoraną “Pakrantės vila” (Melnragės švyturys). Tramvajaus linijų ilgis- 11 km. Tramvajus vežiojo ir keleivius ir krovinius, jungė gyvenamuosius miesto rajonus su pramoninėmis zonomis, stotimis, Melnragės pliažu.

1934 m. privataus vietinio radijo savininkų reikalavimu Klaipėdoje tramvajų eismas buvo uždraustas, nes kėlė radijo bangų trukdžius. Kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę.
Tramvajus uostamiestyje buvo atgaivintas tarybiniais laikais, tačiau nebuvo populiarus; praėjus vos 9 metams po jo įrengimo buvo uždarytas.

19 a. pab. apie geresnį susisiekimą su Klaipėdos miestu ėmė mąstyti ir Klaipėdos apylinkių ūkininkai. 1900 m. įsikūrė Klaipėdos siaurojo geležinkelio akcinė bendrovė, kurios iniciatoriai buvo Klaipėdos prekybininkų sąjunga. Šios AB lėšomis bei iniciatyva buvo numatyta tiesti dvi geležinkelio linijas, bei statyti geležinkelio stotį. 
Viena linija: Klaipėda-Vežaičiai (per Ašpurvius, Paskius, Žydelius, Agluonėnus, Margius, Baitus, Dovilus, Graboviškius, Laukgalius, Lėbartus, Žilupius, Mišeikius, Jakus, Bachmaną, Luisenhotą ir kt.); ilgis 34,84 km.

Kita linija: Klaipėda-Plikiai ilgis apie 20 km.

Organizacinis darbas užtruko gana ilgai. Tik 1904 m. pradėti geležinkelio tiesimo darbai. Statybos išlaidoms padengti buvo reikalinga 1570000 markių suma. Klaipėdos apskrities valdyba paskyrė 333 333 markių sumą. Apylinkių dvarų savininkai-daugelis stambiųjų akcininkų dovanojo geležinkelio linijai reikalingas žemes. Kitas- 19 ha baigta 1907 m. įkurta bendrovė Memel-Kleinbahn-AG. Įstatinis kapitalas buvo apie 2.8 milijonų Vokietijos markių, o 1913 m. jis buvo padidintas iki 4.7 milijono markių.

Statybos darbų vadovas buvo Paul Richter iš Ragainės, darbininkus samdė daugiausia iš Žemaitijos.
Geležinkelio direkcija buvo įsikūrusi Klaipėdoje. Geležinkelio direktoriumi ilgą laiką iki 1935 m. buvo Krause.
Geležinkelį aptarnavo du lokomotyvai, trys šilumvežiai ir penki garvežiai bei daugybė automotristų.

Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo nutiesti į kai kurias įmones, pavyzdžiui, miesto dujų fabriką, skerdyklą.
Siaurasis geležinkelis sėkmingai funkcionavo iki 1944 m. tais metais didelė dalis geležinkelio buvo apgadinta, susprogdinta. Po karo Siaurojo geležinkelio stotį nuspręsta neatstatyti, geležinkelio bėgiai išardyti, stoties pastatai perduoti naudoti plačiojo geležinkelio stočiai.
20 a. pr. priklausė siaurojo geležinkelio stočiai. Pokaryje - plačiojo geležinkelio stočiai, pastatuose gyveno gyventojai. Po 1991 m.- nuosavybė tapo privati.

Stoties kompleksą sudaro trys vakarų-rytų kryptimi išsidėstę stačiakampio plano sublokuoti pastatai: vienaaukštis sandėlis, vienaaukštė stotis, ir dviaukštis administracinis pastatas. Šis kompleksas yra vertingas kaip 20 a. pr. tipiškas stoties funkcinio išplanavimo ir šios paskirties pastatų architektūros pavyzdys. Jis vertingas ir urbanistiniu požiūriu. Tai vokiškojo “Materialsil” (“Medžiagų stilių”, neogotikos atmaina) bruožų turintis kompleksas.

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!