Paminklas prancūzų belaisviams, stačiusiems kanalą

Po 1870-1871 m. Prūsijos - Prancūzijos karo šiaurinę kanalo atkarpą nuo Stariškės k. iki marių kasė 690 prancūzų karo belaisvių. Jiems atminti buvo pastatytas buvo pastatytas obeliskas, šiuo metu kanalo šiauriniame gale įrengta atminimo lenta. Didžioji kanalo dalis iškasta vietinių kaimų gyventojų.

Iškastas kanalas, tiesiogiai sujungęs Klaipėdos uostą ir Miniją (o per ją ir su Nemunu), šitaip aplenkiant Kuršių marias. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 metro.

Kanalo pradžia yra ties Lankupiais, kur kanalas atsišakoja iš Minijos, tada eina į šiaurės vakarus, pro Dreverną, galiausiai pasiekia Klaipėdą, kur susijungia su Malkų įlanka ties konteinerių terminalu ir „Vakarų laivų gamykla“. Yra hidrogeologinis draustinis.

 

Istorija

VIII–XIX a. į Klaipėdos uostą Nemunu plaukė Lenkijos bei carinės Rusijos valdomos Lietuvos miškuose kertama mediena. Iš Klaipėdos laivais mediena buvo plukdoma į Angliją, Daniją. Tuo metu Nemunu į Klaipėdą buvo plukdoma vis daugiau medienos, ypač didelę paklausą turėjo ąžuolai. Kanalą buvo planuojama tiesti dar XVIII a. viduryje, tačiau dėl finansinių sunkumų projektas atidėtas.

Vėjuotoje Ventės rago akvatorijoje audros išardydavo tik karklų vytelėmis surištus sielius ir išblaškydavo rąstus, sieliai būdavo išblaškomi ir dėl to medienos pirkliai patirdavo nemažų nuostolių. Vietos gyventojams buvo naudinga miškų stokojančiame krašte iš marių išsigrėbti kokį rąstigalį. Tačiau medienos pirkliai turėjo didelių nuostolių. Siekiant apeiti Kuršmares ir nuspręsta Miniją ties Lankupiais sujungti su Klaipėdos uostu.

1848 m. Rusnėje apsigyvenę pirmieji miško pirkliai pradėjo statyti lentpjūves ir iš Nemunu atplukdytų rąstų pjauti lentas bei tašus. Juos laivais gabendavo į Klaipėdą. 1855 m. Rusnėje jau gyveno 33 žydai, vertęsi miško prekyba. Sielių nuostoliai sumažėjo, tačiau poreikis juos plukdyti – ne. Imta kurti planus, kaip apeiti Kuršių marias. Tad buvo parengtas projektas Minijos upę ties Lankupiais vandens keliu sujungti su Klaipėdos uostu.

Klaipėdos kanalo projektas pasirodė dar 1765 m. Prūsijos karalius teigiamai vertino pirklių prašymą, bet dėl finansinių sunkumų kanalo kasimas buvo atidėtas. Tik 1858 m. Klaipėdos kraštą valdžiusi Prūsijos valdžia labiau pradėjo domėtis kanalo kasimo galimybe. Kanalas pradėtas tiesti 1863 m., darbai truko apie 10 metų. Vandens lygio skirtumams pašalinti kanalo pradžioje pastatytas šliuzas (Lietuvos technikos paminklas). 1902–1904 m. kanalo krantai sujungti dešimčia lengvų metalinių tiltų.

Kanalas pavadintas tuometinio Vokietijos kaizerio Vilhelmo I vardu. Kasant kanalą daug prancūzų karo belaisvių žuvo, todėl jiems pastatytas paminklas prie kanalo žiočių.

 

Informacija iš kultūros vertybių registro ir uostas.info svetainės

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!