Molas – uosto vartai

Klaipėdos uosto vartus sudaro pietinis ir šiaurinis molai. Šis uosto akvatorijos statinys saugo uostą nuo bangavimo, ledonešio, užnešimo sąnašomis. Klaipėdos uostas turi du lygiagrečius molus, pietinio molo ilgis – 1227 m, o šiaurinio – 1158 m. Jie pastatyti ant polių. Viršvandeninė dalis išmūryta iš akmenų. Pagilinus uostą, molai sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais.
Šiaurinis molas buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietininis – nuo 1847 m. iki 1861 m. Šių molų funkcija – nukreipti Danės upės žiočių srovę į Baltijos jūrą, apsaugoti plaukimo vagą (farvaterį) nuo užteršimo.

Šiaurinis molas yra miestiečių pamėgta teritorija pasivakčiojimams prie jūros, stebėti saulėlydžių, bei atvykstančių ir išvykstančių laivų.

 

Istorija

Jūreiviai ir kranto darbininkai gamtos jėgoms nebuvo linkę pasyviai pasiduoti: sausumoje jie įrengė įplaukos kryptį nurodančius bokštus, abipus įplaukos vagų statė plūdurus ir gaires, molus, švyturius.

XVIII a. pab.- XIX a. pr. vykdyta pietinio molo statyba, tačiau esminiai uosto tvarkymo darbai prasidėjo 1834 m., Prūsijos valdžiai išnuomojus Klaipėdos pirklių sąjungai sąsiaurį ir jūros pakrantę nuo Klaipėdos iki Olandų kepurės su sąlyga, kad bus sustiprinta pakrantė ir sutvarkyti molai.

1733 m. Kuršių nerijos šiauriniame gale pastatoma pirmoji 130 m užtvara (molas). Ja norėta protaką į jūrą apginti nuo besistumiančio į šiaurę nerijos smėlio. Netrukus audros “molą” sugriovė.

1834 m. pirklių bendruomenė pradėjo šiaurinio molo statybą. Statyba vyko su pertraukomis. Pirmas etapas baigėsi 1858 m. Šiaurinis molas įrengtas iš dviejų dalių - pirmąją sudarė akmenimis sutvirtinta 940 metrų ilgio krantinė, antrąją - 460 metrų į jūrą išsikišęs 2,5 metro pločio ir 2 metrų aukščio (virš vandens) molas. Tvarkant uostą, 1884 m. galutinai baigta šiaurinio molo statyba, jis vėl pailginamas, kol jo ilgis pasiekė 2150 metrų. 1884 m. gruodžio 16 d. molo gale, Mažajame (Baltajame) švyturyje uždegta raudonos spalvos šviesa. Pietinio molo gale  kurį laiką irgi buvo šviesos signalas. 1927m. jo vietoje pastatytas 7,35 m. aukščio švyturys, t.y. 10 m. nuo jūros lygio. Jis švietė žalia šviesa. Tiek ant šiaurinio, tiek ant pietinio molų kadaise buvo siauruko geležinkelio bėgiai, skirti aptarnauti švyturius (vežti į juos anglį) bei remonto ir priežiūros darbams.

1847 m. - pietinio molo statybos pradžia, 1861 m. - pabaiga. Vėliau, 1901-1902 m., pietinis molas pailgintas dar 445 m, kad jo galas pasibaigtų maždaug tame pačiame pjūvyje, kur baigėsi ir šiaurinis molas. Visas pietinio molo ilgis 1902 m. pasiekė 945 metrus.Kartu su molų statyba gilintas uosto farvateris - 1859 m. iki 6 metrų, vėliau - 6,5-7,0 m.

1930 m. lietuviai sudarė labai išsamius Žvejų uosto, šiaurinio ir pietinio molo planus (M 1:300) su atliktų darbų pažymėjimais. Bendras abiejų molų spalvotų planų (brėžinių) ilgis siekia net 6,95 metro.

1931 m. sausio 6 d. Klaipėdos uosto direkcija pranešė, kad šiauriniame mole, 150 m į pietryčius nuo jo galvos, pradėjo veikti nautofonas, ūkanotu oru skleidžiantis laivams perspėjamuosius garso signalus: ilgas 3 sekundžių garsas, po jo 0,5 sekundės tyla, vėl ilgas 3 sekundžių garsas, po jo 22 sekundžių tyla (vadinasi, kas 30 sekundžių buvo skleidžiamas ilgas, trumpas ir vėl ilgas garsas).

Antrasis Pasaulinis karas  buvo negailestingas Baltijos švyturiams. 1945 m. sausį atsitraukiantys naciai susprogdino Klaipėdos švyturį. Neliko ir Baltojo, šiaurinio molo švyturio.

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!