Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX– XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 


 

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.

 

 

 

Klaipėdos apskrities  viešoji I. Simonaitytės biblioteka

 

 

Edukacinė erdvė

(Herkaus Manto g. 9a)

 

 

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

 

 

Naujoji Klaipėdos galerija

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22)

Silvijos Drebickaitės  tapybos parodos „Pėdsakai laike“ atidarymas


Silvija Drebickaitė – lietuvių dailininkė monumentalistė ir tapytoja. Žiūrovo akį dailininkės paveikslai patraukia pulsuojančiais spalviniais energingais potėpiais bei emociniais kontrastais. Pagrindinis menininkės įkvėpimo šaltinis – gamta.
 
„Intensyviai tapau etiudus ir paveikslus, kuriuose praėjau kelią nuo gamtos stebėjimo iki savito meninio įprasminimo: pradžioje tapiau dekoratyvias formas, artimas monumentaliosios dailės stilistikai, vėliau atsirado laisvos individualios improvizacijos. Dabar tapau urbanistinius architektūros paveikslus, augalines abstrakcijas, peizažus, portretus“, – savo kūrybą apibūdina parodos autorė Silvija Drebickaitė. 

„Šiandien mes ją pažįstame kaip portretų, peizažų, natiurmortų tapytoją, kurios vaizduotę žadina natūros formų įvairovė. Intensyviai tapydama paveikslus ji išmoko sutelkti visas jėgas kūrybinės minties raiškai, pasitikėti pirminiu impulsu, kuris visada sklidinas polėkio, fantazijos, vidinio regėjimo. Tai teikia jos peizažams emocionalumo, nepakartojamo žavesio ir įtaigos. Jos sukurti vaizdai yra įspūdingi ir poetiški. Ir svarbiausia – juose slypi paslaptis, kažkas nepasakyta, neatskleista iki galo... Profesionaliai įvaldyta plonasluoksnės tapybos technika, grakštus lengvai bėgančių linijų ritmas ilgėliau sustabdo žvilgsnį, primindamas apie subtilią dailininkės sielą“, – apie dailininkės kūrybą rašė menotyrininkė Nijolė Tumėnienė.

Silvija Drebickaitė gimė 1957 m. Šiaulių mieste. 1975–1980 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute studijavo monumentaliąją tapybą. Kompozicijos žinių įgijo iš Sofijos Veiverytės, tapybos – iš Leopoldo Surgailio, piešimo – iš Kazimiero Morkūno. Baigusi studijas aktyviai įsitraukė į visuomeninių objektų sienų tapybos, mozaikų ir vitražų kūrybinius procesus. Nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1972 dalyvauja personalinėse ir grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Yra aktyvi Lietuvos ir užsienio tarptautinių plenerų dalyvė.

Paroda vyks iki birželio 13 d.

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)

 

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.kkkc.lt
www.menokiemas.lt
www.kulturpolis.lt
www.facebook.com/tegyvuojakulturpolis

 

KKKC Parodų rūmuose – B. Šarkos ir R. Treigio fotografinės diskusijos „Vidurnakt ir giliau“ albumo pristatymas


2018 m. lapkričio 5 d., pirmadienį, 17.30 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatomas Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio keliaujančios fotografijų parodos „Vidurnakt ir giliau“ albumas.

Albumo dėžutėje tilpo tik nedidelė dalis fotografijų, surinktų iš internetinės erdvės. Žodžiais ne visada galima papasakoti ir užrašyti atrastas būties akimirkas. Kūrėjai praleido daugiau nei vienerius metus, kiekvieną dieną vidurdienį ir vidurnaktį bendraudami vaizdais. Nesibaigiantis pokalbis be žodžių interneto socialiniame tinkle įtraukė ir atsitiktinius lankytojus. Vieni buvo liudininkai ir klausėsi, kiti, priešingai, atsiųsdavo savo vaizdus, keisdami ir papildydami kūrėjų diskusijas. Išnykusi riba tarp gyvenimo ir kūrybos daugelį pokalbių paklaidino laike.

Dabar nežinia, kada tiksliai viskas prasidėjo. Keliaujančio fotografijos projekto „Vidurnakt ir giliau“ atsiradimą lėmė kino režisieriaus Jimo Jarmucho filmas „Patersonas“ apie kasdienybės poeziją. Filmo režisierius žiūrovams nesiūlė daug – tiesiog pagyventi dvi valandas Patersono ritmu.

Fotografijų albumo pristatymo metu Benas Šarka ir Remigijus Treigys siūlo sustabdyti dar vieną valandą tarp kasdienybės pašnekesių. Vienos dienos fotografijų parodoje bus pristatytos naujos, dar niekam nežinomos ir nematomos kasdienybės istorijos.

Kūrėjai kviečia atrasti pasaulį, kuriame daug kas vyksta kitaip, nors iš pirmo žvilgsnio tarp mūsų kasdienybės ritualų lyg ir nėra nieko naujo. Albumo pristatymo metu bus galima ne tik apžiūrėti fotografijos kūrinius, bet ir išsinešti dalį parodos į namus. Kūriniai parodų salėje ilgai neužsibus ir tęs kelionę iš vieno miesto į kitą, lėtai išnykdami kasdienybėje.

Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio fotografijų parodos „Vidurnakt ir giliau“ katalogo sudarytoja – Kūrėjų sąjunga, teksto autorė – Aistė Paulina Virbickaitė. Katalogą spausdino S. Jokužio leidykla-spaustuvė, tiražas – 200 vnt.
 
Kūrėjų sąjungos projektą „Vidurnakt ir giliau“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

 


„Rekomendacija“: apie gerą, gražią ir teisingą tapybą

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. gegužės 18 d., šeštadienį, 18 val. pristatomas Lietuvos tapybos projektas „Rekomendacija“. Parodos organizatorius – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, kuratorius – Ignas Kazakevičius, ekspozicijos architektas – Vilnis Putrāms (Latvija).

Projekto pavadinimas „Rekomendacija“ tapo ir parodos temos bei koncepcijos raktažodžiu. Pasiūlytas projekto dalyvių atrankos modelis aktualizuoja rekomendacijos fenomeną, „įteisindamas“ de facto jau egzistuojančią praktiką, ir paverčia ją konceptualiu viso projekto parengimo principu. Parodos kolekcija buvo sudaryta pagal Lietuvos menotyrininkų, meno rinkos ekspertų, galerijų vadovų, kuratorių ir pačių menininkų rekomendacijas. Atrankos kriterijus buvo vadinamasis „geras“, „gražus“ ir „teisingas“ menas. Atspirties tašku tapo trys meno ekspertai, turėję rekomenduoti po tris, jų nuomone, „gerus, gražius ir teisingus“ autorius. Kad būtų išsaugotas objektyvumas, šiuos ekspertus, dalyvaujant specialiai sudarytai komisijai, buvo patikėta iš sąrašo išrinkti KKKC edukacinių programų asistentei – anglų kokerspanielei Kleopatrai.

Burtų traukimo videoįrašas – čia: https://www.youtube.com/watch?v=2vanef2E6aQ

Burtai lėmė, kad teisę siūlyti parodai pirmuosius menininkus įgijo menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė, Vilniaus aukciono vadovė Simona Skaisgirytė-Makselienė ir parodų kuratorė Aistė Kisarauskaitė. Jų rekomenduoti menininkai tęsė estafetę – siūlė po tris savo kolegas pagal tą patį kriterijų. Jie patys, be kuratoriaus įsikišimo, sprendė, su kuo nori būti parodoje. Visą kolekciją sudaro 32 Lietuvos menininkų darbai.

„Rekomendacijos“ idėja yra sezaniškai tiksliai perteikti patį parodos organizavimo mechanizmą, save reguliuojančios sistemos darną. Kiekvienas menininkas šiame procese tapo jos dalimi.
 
„Šį kartą KKKC siekė meno kūriniu paversti patį projektą – tiek dalyvių atranką, tiek dalyvių entuziazmą, aktyvų publikos dalyvavimą, tiek ir parodos architektūrą. Tokį požiūrį vadinčiau tikrąja bendradarbiavimo kultūra“, – sakė projekto organizatorius, KKKC direktorius Ignas Kazakevičius.

Pirmą kartą KKKC istorijoje visi parodos kūriniai bus parduodami. Kadangi juos rekomendavo meno rinkos ekspertai, tai puiki proga investuoti į išliekamąją vertę turintį meną. Dar vienas pasiūlymas parodos lankytojams – galimybė balsuoti už labiausiai patikusį „gerą, gražų ar teisingą“ meno kūrinį. Jų sprendimai turės įtakos galutinei parodos pateikimo išraiškai: jos eksponavimo metu salėse bus gyvai tapomas kūrinys, sujungsiantis „geriausius, gražiausius ir teisingiausius“ visos kolekcijos fragmentus. 

Parodoje „Rekomendacija“ dalyvauja Lietuvos tapytojai: Adomas Danusevičius, Agnė Jonkutė, Aistė Bugailiškytė, Algimantas Jonas Kuras, Andrius Zakarauskas, Eglė Gineitytė, Eglė Ridikaitė, Eglė Ulčickaitė, Gabrielė Gervickaitė, Gintaras Palemonas Janonis, Henrikas Čerapas, Jonas Gasiūnas, Jonas Jurcikas, Juozas Algirdas Pilipavičius, Justinas Vaitiekūnas, Konstantinas Gaitanži, Leo Ray, Linas Jusionis, Linas Katinas, Martinas Jankus, Mykolė Ganusauskaitė, Mindaugas Skudutis, Raminta Blaževičiūtė, Ričardas Bartkevičius, Ričardas Nemeikšis, Saliamonas Teitelbaumas, Sigita Maslauskaitė, Sigitas Lukauskas, Vygantas Paukštė, Viktoras Paukštelis, Vincentas Gečas, Žygimantas Augustinas. Parodos organizatorius – KKKC, kuratorius – Ignas Kazakevičius, ekspozicijos architektas – Vilnis Putrāms (Latvija). 


Paroda veiks iki 2019 m. birželio 23 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje. 

 

„MICHAELSON boutique HOTEL“

Žvejų g. 18A, LT-91241 Klaipėda

 

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka (Turgaus g. 8)

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyrius

(J. Janonio g. 9)

 

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2

 

 

 

 

Baroti galerija

Jono Švažo  / 1925-1976/   piešinių ir pastelės parodos atidarymas 

„Iki objektyvaus, visiems matomo meninio rezultato yra dar ilgas, paslėptas ir kankinantis menininko kūrybos tarpsnis. Jis apima tuos užkulisius, kuriuose formuojasi mintys, bręsta arba numiršta vos įsižiebę sumanymai.

Jono Švažo kūrybiniame  palikime yra nemažai įdomių piešinių , atliktų pieštuku ir pastėle, iš kurių matyti nepaprastas dailininko darbštumas, atkaklios gamtos studijos, ieškojimų ir koncepcijų raida, vaizdžiai išryškėja jo paveikslų kūrimo kelias. Juose atrandame menininką ir jo betarpišką sąlytį su aplinka, gyvą minties ir jausmo iškrovą, pačią meninio mąstymo eigą, žavinčią piešinio spontaniškumu.

Visa ,ką Švažas tapė – laivai , tiltai, pramonės įrenginiai, medžiai, Vilniaus senamiesčio kampeliai – buvo ilgai stebima ir grafiškai fiksuojama lakštų lakštuose, įvairiopais pavidalais ir variantais. Juose natūra perfrazuojama, siekiant nuotaikų, išraiškos, sprendžiant plastinius uždavinius, operuojant linijų ir formų ekspresija, toniniais niuansais, išnaudojant visas grafiško piešinio galimybes. Tai plataus mosto, ryškių švažiškų struktūrų, laisvai organizuojami išorinio pasaulio įspūdžiai, perleisti per vidinio išgyvenimo prizmę. Daugelyje jų dailininkas siekia tokio piešinio ir kompozicijos išbaigtumo, jog sukuria savotišką tapybinio paveikslo prototipą, grafiniu pavidalu išreikšdams šviesos ir tamsos santykius, toninę spalvų gradaciją, plastinio sumanymo visumą."

Irena Kostkevičiūtė /albumas „Jonas Švažas"/

Paroda Baroti galerijoje veiks iki gegužės 31 d.

 

Klaipėdos kultūros fabrikas

Bangų g. 5A

 

 

Galerija „si:said"

(Daržų g. 18, Klaipėda)