Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX– XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 


 

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.

 

Natiurmortai

V. Sušilovas gimė 1949 m. kovo 1 dieną Telšiuose. 1967 m. baigęs Nevarėnų vidurinę mokyklą, studijavo Šiaulių pedagoginio instituto (dabar Šiaulių universitetas) Dailės fakultete. Po studijų tapo mokytoju ir pedagogo pašaukimui liko ištikimas visą gyvenimą: 1972–1975 m. dirbo Kražių vidurinėje mokykloje piešimo, braižybos ir darbų mokytoju, 1975–1982 m. buvo Telšių taikomosios dailės technikumo direktoriumi, 1982 m. persikėlęs gyventi į Klaipėdą, aštuonerius metus, iki 1990 m. vadovavo Adomo Brako dailės mokyklai, vėliau iki 2011 m. toje pačioje mokykloje dirbo tapybos mokytoju. Nuo 1973 m. V. Sušilovas dalyvauja parodose, 1999 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. 
V. Sušilovo kūryba atspindi išskirtinį autoriaus žingeidumą ir itin plačius meninius interesus – nuo civilizacijų istorijos, Rytų Prūsijos, Žemaitijos praeities iki skandinavų epų, lietuviško kaimo gyvenimo. Dar vidurinėje mokykloje jis pradėjo rašyti eilėraščius, yra išleidęs poezijos rinkinį „Vieškelių dulkės“ (2014). Ir tapyboje, ir poezijoje vyrauja tos pačios temos ir motyvai. Peizažai, istorinės, batalinės kompozicijos, portretai ir natiurmortai pasižymi romantizuotu vaizdu, poetišku pasakojimo stiliumi, sodriomis spalvomis. Dailininkas yra puikus piešėjas, dažnai lieja akvareles ir dalyvauja visose tradicinėse akvarelės parodose, kurias rengia LDS Klaipėdos skyrius. Jubiliejinėje 70-čio parodoje V. Sušilovas eksponuoja aliejinės tapybos natiurmortus, kuriuos pamėgo tapyti pastaraisiais metais. 

 

 

Odė Žemei 2019


2019 m. kovo 20–balandžio 7 d.

Tradicinė tarptautinė vaikų ir jaunimo keramikos darbų paroda „Odė Žemei 2019“ skiriama pasaulinei Žemės dienai. Parodos organizatorius – Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras, eksponuojami 294 keramikos darbai. Parodoje dalyvauja Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo įstaigos (Hermano Zudermano gimnazija, „Verdenės“, Prano Mašioto ir Martyno Mažvydo progimnazijos, Maksimo Gorkio pagrindinė mokykla), Klaipėdos regos ugdymo centras, Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studija „Žiezdrė“, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubai „Žuvėdra“, „Liepsnelė“ ir „Draugystė“. Savo darbus atsiuntė Palangos moksleivių klubo dailės studijos „Spalvų sala“ nariai,  Kretingos meno mokyklos ir Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos auklėtiniai, Endriejavo pagrindinės mokyklos keramikos būrelio dalyviai, Šiaulių moksleivių namų taikomosios dailės būrelio ir Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo „Meteoras“ nariai. Eksponuojami nuolatinio parodos „Odė Žemei“ dalyvio – Liepojos (Latvija) vaikų ir jaunimo centro – mokinių darbai.  

 

 

Klaipėdos apskrities  viešoji I. Simonaitytės biblioteka

 

 

Edukacinė erdvė

(Herkaus Manto g. 9a)

 

 

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

 

 

Naujoji Klaipėdos galerija​​​​​​​

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22) 

 

Mindaugo Pupelio kūrybos paroda „Nieko nepasakyta"

Parodos atidarymas- 2019 m. kovo 21 d., ketvirtadienį, 17.30 val.

 

 

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)

Knygos „Karalaitė ant stiklo kalno“ ir parodos pristatymas


Kovo 15 d. 16.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks Mariaus Jonučio iliustruotos pasakų knygos „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ bei parodos „Medinės pasakos“ pristatymas. Dalyvaus iliustracijų autorius Marius Jonutis ir vienas iš knygos sudarytojų Gytis Vaškelis.
Kas atsitinka atrinkus svarbiausias lietuvių pasakas, jas perrašius šiuolaikiniam skaitytojui ir dar įspūdingai iliustravus? Sakytinę tautosaką apie du dešimtmečius tyrinėjanti mokslininkė Jūratė Šlekonytė, spalvingos medinės skulptūros meistras Marius Jonutis ir rašytoja, nacionalinės premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė pristato būtent tokios partnerystės rezultatą – dvylikos ir dar vienos stebuklinės pasakos knygą „Karalaitė ant stiklo kalno“.
M. Jonutis visuomenėje jau pažįstamas iš savo žavių drožinių ir bareljefų. Šįkart jo medinės spalvotos skulptūrėlės apsigyveno knygoje kaip iliustracijos. „Man medis, kaip medžiaga darbui, nesvarbu – paveikslams, skulptūroms ar statyboms, visada labiausiai patiko. Manau, kad liaudies pasakoms, kurios dažniausiai yra kaimiškos, iliustruoti tinka medis ir drobė – kaip paprasčiausios, visada po ranka pasiekiamos medžiagos. Beje, didžioji dalis liaudies vaizduojamojo meno irgi yra iš medžio“, – sakė M. Jonutis.
Kaip atkreipė dėmesį knygos leidėjas ir sudarytojas Gytis Vaškelis, net ir viršelis, ir priešlapiai – viskas buvo išdrožta, nuspalvinta, sumontuota ir sukomponuota paveiksluose, kurie virto leidinio iliustracijomis.
Tuo metu žodžio meistrė D. Kalinauskaitė „skaptavo“ pasakų kalbą, kuria jos buvo užrašytos iš žmonių lūpų XIX amžiaus pabaigoje. „Gaila, bet šitaip užrašytos gražiausios pasakos ir teliks storuose tautosakos rinkiniuose, laikmenose, o išleistos į gyvenimą šiandieniniam skaitytojui, ypač vaikui, veikiausiai bus tikras rebusas. Be išsamių paaiškinimų ir žodyno – net neperskaitomos. Galų gale atguls amžinojo poilsio lentynose. Kad jos nebūtų tik siauram specialistų, lituanistų rateliui, teko jas perrašyti visiems suprantama bendrine kalba. Kartu adaptuoti taip, kad nenukentėtų jų įstabumas, pasakojamos istorijos, stebuklo grožis, intonacijos gyvumas, išliktų nenukraujavusi kalba, nenuskurdintos senosios formos: karaliūčia, karaliūnaitis ir t.t.“, – sakė D. Kalinauskaitė. Rašytoja pripažino, kad jai šis iššūkis buvo vienas sunkiausių, bet ir įdomiausių, pareikalavęs tikro kūrybiškumo.

Paroda veiks iki balandžio 6 d. 

 

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.kkkc.lt
www.menokiemas.lt
www.kulturpolis.lt
www.facebook.com/tegyvuojakulturpolis

 

KKKC Parodų rūmuose – B. Šarkos ir R. Treigio fotografinės diskusijos „Vidurnakt ir giliau“ albumo pristatymas


2018 m. lapkričio 5 d., pirmadienį, 17.30 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatomas Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio keliaujančios fotografijų parodos „Vidurnakt ir giliau“ albumas.

Albumo dėžutėje tilpo tik nedidelė dalis fotografijų, surinktų iš internetinės erdvės. Žodžiais ne visada galima papasakoti ir užrašyti atrastas būties akimirkas. Kūrėjai praleido daugiau nei vienerius metus, kiekvieną dieną vidurdienį ir vidurnaktį bendraudami vaizdais. Nesibaigiantis pokalbis be žodžių interneto socialiniame tinkle įtraukė ir atsitiktinius lankytojus. Vieni buvo liudininkai ir klausėsi, kiti, priešingai, atsiųsdavo savo vaizdus, keisdami ir papildydami kūrėjų diskusijas. Išnykusi riba tarp gyvenimo ir kūrybos daugelį pokalbių paklaidino laike.

Dabar nežinia, kada tiksliai viskas prasidėjo. Keliaujančio fotografijos projekto „Vidurnakt ir giliau“ atsiradimą lėmė kino režisieriaus Jimo Jarmucho filmas „Patersonas“ apie kasdienybės poeziją. Filmo režisierius žiūrovams nesiūlė daug – tiesiog pagyventi dvi valandas Patersono ritmu.

Fotografijų albumo pristatymo metu Benas Šarka ir Remigijus Treigys siūlo sustabdyti dar vieną valandą tarp kasdienybės pašnekesių. Vienos dienos fotografijų parodoje bus pristatytos naujos, dar niekam nežinomos ir nematomos kasdienybės istorijos.

Kūrėjai kviečia atrasti pasaulį, kuriame daug kas vyksta kitaip, nors iš pirmo žvilgsnio tarp mūsų kasdienybės ritualų lyg ir nėra nieko naujo. Albumo pristatymo metu bus galima ne tik apžiūrėti fotografijos kūrinius, bet ir išsinešti dalį parodos į namus. Kūriniai parodų salėje ilgai neužsibus ir tęs kelionę iš vieno miesto į kitą, lėtai išnykdami kasdienybėje.

Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio fotografijų parodos „Vidurnakt ir giliau“ katalogo sudarytoja – Kūrėjų sąjunga, teksto autorė – Aistė Paulina Virbickaitė. Katalogą spausdino S. Jokužio leidykla-spaustuvė, tiražas – 200 vnt.
 
Kūrėjų sąjungos projektą „Vidurnakt ir giliau“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

 

Atidaroma Rosandos Sorakaitės paroda „Atminties spalva“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. kovo 15 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Rosandos Sorakaitės tapybos paroda „Atminties spalva“.

Rosandos Sorakaitės kūrybos motyvai – tai tylios, besikartojančios kasdienybės detalės, kurias tapybos pagalba fiksuojant, perkuriant ir interpretuojant įprasminama laiko tėkmė. Medžiaga paveikslui tampa ir į prieblandą grimztantis kambarys, ir šviesos ruože žybsinčios dulkės. Nors menininkė intuityviai renkasi permąstyti vietą ir laiką, kuriame ji yra, atrasti motyvus artimiausioje aplinkoje, tačiau tai, kas nugula paveiksle, neišvengiamai neatsiejama nuo praeities, nuo (ne)pamirštų potyrių ir jausmų.

Parodoje pristatomos kelerių metų laikotarpiu plėtotos potemės, besiskleidžiančios atskirose paveikslų serijose, tačiau jas visas jungia sulėtėjusio, išsitęsusio laiko pojūtis.

Apie autorę

Rosanda Sorakaitė (g. 1988) yra jaunosios kartos tapytoja, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tapytojos kūryba buvo pristatyta Niujorke, Londone. Jos tapybai būdingas minimalus, fragmentiškas vaizdavimo būdas ir kasdienybės estetika.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki 2019 m. balandžio 14 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
 

KKKC Parodų rūmuose – Povilo Ramanausko „Keliaujantis potėpis“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. kovo 15 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Povilo Ramanausko kūrybos paroda „Keliaujantis potėpis“.

Povilo Ramanausko „Keliaujantis potėpis” – tai ekspozicija apie nuoseklias šiuolaikinės tapybos galimybių (pra)plėtimo paieškas, ėjimus iš dvimatės tapybos į erdvę, pasivaikščiojimus tapybos paribiais. Parodoje eksponuojami naujausi tapybos kūriniai, objektai, tapybos hibridai.

Tapybos raiškos ekspansija skleidžiasi įtraukiant ir keičiant, modifikuojant atpažįstamą galerijos erdvę, kurioje šie tapybos hibridai įsitraukia į vizualią kelionę – potėpis keliauja paviršiais ir galerijos erdvėmis.

Apie autorių

Povilas Ramanauskas (g. 1987) yra jaunosios kartos vizualaus meno kūrėjas, dirbantis tapybos, instaliacijos ir objekto meno srityse bei dalyvaujantis šiuolaikinio meno parodose Lietuvoje ir užsienyje. Pagrindinė kūrybos sritis – šiuolaikinės tapybos laukas ir tapybos praplėtimo paieškų strategijos.


Paroda veiks iki 2019 m. balandžio 14 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 

Klaipėdoje – Dalios Truskaitės paroda „Ne apie“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. kovo 15 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Dalios Truskaitės kūrybos paroda „Ne apie“.

Menininkė Dalia Truskaitė Klaipėdoje pristato kūrinius „Nepasakyti“, „Užuolaida“, „Investicija“ ir „Keturios saujos“. Nors darbai tik keturi, eksponatų – daug: instaliaciją „Nepasakyti“ sudaro 380 itin plonų A4 formato popieriaus lapo dydžio matinio stiklo lakštų, simetriškai suguldytų ant parodų salės grindų. Pasak tekstų apie dailę autoriaus Vytauto Paplausko, vienu metu galimos net kelios šio kūrinio perskaitymo galimybės. Lengviausia priskirti prasmes kūrinio materijai – stiklui. Neįmanoma ignoruoti jo, kaip medžiagos, savybių, kurios jau savaime asocijuojasi su trapumu, pažeidžiamumu ir laikinumu. Visai kas kita – menininkės pasirinkta forma, t. y. balti popieriaus lapai. Viena vertus, baltas lapas asocijuojasi su idealizuota tabula rasa būsena, švara, sąmonės skaidrumu. Kita vertus, su tuštuma, trūkumu, minties sąstingiu. Visgi pati menininkė akcentuoja pozityvią balto popieriaus lapo prasmę. Na, o pasitelkdama stiklą, kaip kūrinio materiją, D. Truskaitė vizualizuoja šios „balto popieriaus lapo“ būsenos trapumą ir laikinumą.

Dar vienas didesnio formato kūrinys „Užuolaida“ iš formose sulydyto stiklo, pasak D. Truskaitės, atsirado jai besiginčijant su KKKC Parodų rūmų ekspozicine erdve, tiksliau – su ten esančia juoda užuolaida. Menininkė iki paskutinės akimirkos abejojo, ar šis pavadinimas prigis naujam kūriniui, todėl visai gali būti, kad parodos lankytojai etiketėje perskaitys kitą užrašą.

„Vertinant D. Truskaitės parodą platesniame stiklo meno kontekste, ją neabejotinai galima priskirti šiuolaikiniam stiklo menui, nes stiklą, kaip medžiagą, menininkė konceptualizuoja. O vertinant viso šiuolaikinio meno kontekste, ją galima būtų susieti su minimalizmu, nes D. Truskaitės kūriniams būdinga minimalistinė estetika. Iš minimalizmo menininkė perima formos paprastumą, vizualinės kalbos lakoniškumą, polinkį į abstrakciją. Tačiau kitaip nei tradiciniai minimalistai, D. Truskaitė nevengia operuoti ir tokiomis formomis, kurios turi aiškias kultūrines konotacijas, todėl menininkės kūrybą galima vadinti originalia minimalizmo ir postminimalizmo sinteze“, – apie D. Truskaitės kūrybą rašė V. Paplauskas.

Apie autorę 

Dalia Truskaitė – viduriniosios kartos šiuolaikinio meno kūrėja, dažniausiai dirbanti su stiklu. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje vitražo specialybę. Kūrybą pradėjo nuo vitražų, stiklo plastikos kūrinių architektūrinėse erdvėse. Pastaruoju metu kuria parodinius darbus, instaliacijas. 

Paroda veiks iki 2019 m. balandžio 14 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 

 

„MICHAELSON boutique HOTEL“

Žvejų g. 18A, LT-91241 Klaipėda

 

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka (Turgaus g. 8)

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyrius

(J. Janonio g. 9)

Olesios Kasabovos fotoportretų paroda

2019 m. kovo 1 - 2019 m. kovo 30 d. 
Meno bibliotekos galerijoje Olesia Kasabova pristato savo sukurtą fotoportretų ciklą PER AMŽIŲ ŠYDĄ.

„Ši fotografijos paroda-tiltelis, jungiantis dabartį su parėjusiais amžiais ir mano  bandymas amžininkų veiduose pamatyti baroko epochoje gyvenusių žmonių bruožus. Norėjau pažiūrėti į mane supančius žmones olandų tapybos „aukso amžius“  geriausiai žinomų dailės meistrų: Rembranto, Johano Vermejerio ar Franso Halso akimis“, - sako autorė.
Apie autorę:

 Olesia Kasabova/ Fotomenininkė/Portretistė
Gimė Ukrainoje, Kijeve. Pastaruosius 25 metus gyvena ir kuria Lietuvoje.
Yra surengusi šešias personalines parodas Lietuvoje ir Ukrainoje,
Dalyvauja ir yra pelniusi ne vieną diplomą tarptautiniuose fotografijos konkursuose.

 

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2

PARODA, SKIRTA VASARIO 16-AJAI

2019 m. vasario 16 d. 13.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks parodos „Lietuvos istorija skulptoriaus Algirdo Boso medaliuose" atidarymas. Jo metu parodos autorius drauge su muziejaus direktoriumi dr. Jonu Geniu dalinsis mintimis  apie medaliuose įamžintus svarbiausius Lietuvos valstybės įvykius. Šventinę nuotaiką kurs muzikantai saksofonistas Sigitas Stalmokas ir pianistas Marijus Sūdžius.

2018 m. skulptoriui, paminklų, mažosios plastikos, medalių, proginių monetų kūrėjui Algirdui Bosui (g. 1943) suteiktas kultūros magistro vardas už Klaipėdos krašto kultūrinio identiteto formavimą, 2011 m. menininkas buvo apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Skulptorius medalius kuria nuo 1976-ųjų metų. 2009–2010 m. Algirdas Bosas drauge su dailininku Petru Repšiu ir juos konsultavusiu istoriku prof. dr. Alfredu Bumblausku sukūrė paauksuotų medalių seriją, pristatančią svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius.

Muziejuje eksponuojamoje parodoje bus pristatomi A. Boso medaliai, kuriuos galima suskirstyti į tris temines grupes: Lietuvos valstybės svarbiausi įvykiai, Lietuvos iškilios asmenybės ir modernioji atgimusios Lietuvos istorija. Ekspoziciją papildys medalių piešinių eskizai.

Paroda muziejuje veiks iki balandžio 6 d.                                       

Vasario 16-ąją Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) dirbs nuo 11.00 iki 18.00 val. Lankymas nemokamas.

 

Baroti galerija

 

 

Klaipėdos kultūros fabrikas

Bangų g. 5A

 

 

Galerija „si:said"

(Daržų g. 18, Klaipėda)