Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

 

XV tarptautinio vaikų piešinių konkurso „Slavų šaltinis 2018“ paroda
2018 m. 05 24– 07 31 d.
        
Nuo 2003 m. Klaipėdoje rengiamas tarptautinis vaikų piešinių konkursas „Slavų šaltinis“ jau peržengė slavų valstybių ribas. Jo tematika patraukli įvairių šalių vaikams. Konkurso tikslas – skatinti vaikus ir jaunimą domėtis savo krašto istorija, tradicijomis, dvasinėmis ir krikščioniškomis vertybėmis. Konkursui pateiktuose darbuose atsispindi ir krikščionybės, ir gimtojo krašto istorija, iškilios kultūros ir švietimo asmenybės, šventovių architektūra ir gimtinės gamta. 2018 m. konkurse buvo išskirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio tema. Organizatoriai sulaukė darbų iš 19 šalių: Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldavijos, Rumunijos, Rusijos, Serbijos, Švedijos, Tailando, Ukrainos ir Uzbekistano. Žiuri teko įvertinti apie 4500 kūrinių, atliktų akvarele, guašu, įvairiomis grafikos ir mišriomis technikomis. Konkurso parodoje Prano Domšaičio galerijoje eksponuojami 193 rinktiniai kūriniai.
Organizatoriai ir partneriai: Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, Krikščioniškojo švietimo draugija „Slovo“, Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazija, LDM Prano Domšaičio galerija. Projekto rėmėja – Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

Lietuvos istorijos ženklai

Medalių ir filatelijos paroda, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui iš Prano Avižinio ir Algirdo Červinsko (1925–2016) rinkinių.

Parodoje Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) pristatomi eksponatai iš dviejų rinkinių – šilutiškio istoriko P. Avižinio medalių ir jo uošvio, Šilutės garbės piliečio A. Červinsko pašto ženklų bei proginių pašto vokų. Parodą papildo Lietuvos dailės muziejaus eksponatai – Klaipėdos krašto sunkmečio pinigai (notgeldai, 1917–1923) iš klaipėdiečio Dionyzo Varkalio muziejui perduotos Klaipėdos krašto XIX a.–XX a. I pusės taikomosios dailės kolekcijos ir vieno žymiausių lietuvių XX a. tapytojo marinisto Česlovo Janušo (1907–1993) nostalgiški Lietuvos gamtos vaizdai, sukurti gyvenant toli nuo tėvynės.

Paroda ne tik pasakoja ir primena lemtingus mūsų valstybės istorijos įvykius, užfiksuotus medaliuose, ženkliukuose, pašto ženkluose ar proginiuose pašto vokuose. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, ji tampa jaudinančiu modernios valstybės ir vienos šeimos istorijos liudijimu. P. Avižinio dėdė Domas Avižinis (19001989) 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Vėliau iki Antrojo pasaulinio karo darbavosi Viešvilės, Pagėgių ir Šilutės pašto skyriuose. Tarpukariu jam buvo įteiktas Lietuvos Nepriklausomybės, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Vytauto Didžiojo ordino medaliai. P. Avižinio uošvis A. Červinskas (1925–2016) buvo Žemaitijoje 1944 m. vasarą suformuotos Tėvynės apsaugos rinktinės savanoriu. 1945 m. gegužę pateko į sovietų nelaisvę, ištremtas į Komijos ASSR. Vėliau dėstė istoriją Šilutės I-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės pirmoji gimnazija). 2001 m. A. Červinskui buvo įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, o 2016 m. suteiktas Šilutės miesto garbės piliečio vardas. P. Avižinio mamai Bronei Avižinienei (19212013), užauginusiai devynis vaikus, buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. P. Avižinis už nuopelnus vadovaujant Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklai, buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu.

Parodoje eksponuojama 430 pašto ženklų. Vertingos yra atkurtos valstybės ir Klaipėdos krašto pašto ženklų nuo 1919 m. iki 1941 m. serijos. Net pašto vokai laikui bėgant tampa įdomiais ir iškalbingais praeities liudininkais. Tarp parodoje rodomų 177 pašto vokų dėmesį patraukia 1923–1939 m. iš Klaipėdos siųstų laiškų vokai. Parodoje pamatysime 122 medalius. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro šiuolaikiniai proginiai medaliai, skirti Lietuvai svarbiems istoriniams įvykiams ir asmenybėms. Reikšminga vieta parodoje tenka vertingiems tarpukario apdovanojimams – eksponuojamas Vytauto Didžiojo ordino medalis (1930, dail. Petras Tarabilda), Klaipėdos sukilimo 5-ųjų metinių medalis (1928, dail. Petras Rimša), Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928, dail. Juozas Zikaras) ir kiti.

Paroda Prano Domšaičio galerijoje veiks iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

 

 

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.

 


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX– XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 


 

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.

 

 

Klaipėdos apskrities  viešoji I. Simonaitytės biblioteka

(Herkaus Manto g. 25)

 

Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje ateinančią savaitę vyks šie renginiai:

Birželio 26 d. 17 val. bibliotekos Renginių salėje vyks V. Mickaus sudarytos knygos „Mūsų likimai" pristatymas. Knyga sudaryta remiantis tremtinių biografijos faktais.

Birželio 27 d., liepos 25 d., rugpjūčio 29 d., 17:00 val.  bibliotekos Edukacinėje erdvėje (Herkaus Manto g. 9 a) vyks popieriaus su vandenženkliais gaminimo dirbtuvės. Registracija būtina el. paštu erdve@klavb.lt arba telefonu (8 46) 412 532​.

Birželio - rugpjūčio mėn. nuo 10-18 val. Edukacinėje erdvėje (Herkaus Manto g. 9 a) vyks individualios edukacinės veiklos. Kiekvieną antradienį – paslapčių dėžutės gamyba, kiekvieną trečiadienį – popieriaus gaminimas, kiekvieną ketvirtadienį – raidžių dėlionė: spauda literomis. Užsiėmimai nemokami.

 

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

 

 

 

Naujoji Klaipėdos galerija

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22) 

Tapytojos Gabrielės Šermukšnytės kūrybos paroda „Grietinėlė su pipirais“

liepos 12 d. - rugpjūčio 8 d.

Gabrielė Šermukšnytė savo personalinėje parodoje „Grietinėlė su pipirais” grįžta prie gyvenimo posūkių kaip priverstinės loterijos sampratos ir su ja flirtuoja – žavingai saldžiai ir čia pat karčiai, tarsi netikėtai radus pipirą ten, kur vien tik tiramisu nuotaika. Ši lemtingo atsitiktinumo nuojauta tvyro ore tarsi neišvengiamybė, ar po šventinio šurmulio Vilniaus dailės akademijos Šachmatinėje salėje stojusi, blizgiais konfeti aplipusi, spengianti tyla.

Ankstesnėse parodose kalbėjusi apie visaapimančios įžaidybintos realybės ir jos simuliakrų scenarijus, šioje autorė panyra į savireflektyvius apmąstymus apie pamestus vidinius pompomsus. Čia demaskuojamos asmeninės viltys ir norai, pavėluoti suvokimai ir neatsakyti klausimai – vidiniai, tačiau atpažįstami daugeliui. Per asmenines refleksijas paroda seka išvirkštinėmis meno pasaulio siūlėmis, skaldydama jo iliuzijas ir blizgų fasadą. Kuris ėjimas teisingas, kuris atsitiktinis, ir ar jį galima numatyti, o gal išvis užtenka lakuotais nagais mušti taktą į stalą ir laukti savo laimingo numerio? Kas pasiryžtų šokti nuo tramplino į baseiną, nežinant, ar jis pilnas, ar tuščias?

Tarpinėje būsenoje kybanti realybė paremta dualistine priešprieša, taip persmelkusia Gabrielės kūrybą ir regimą šioje parodoje. Vien tik raudonos uogos ir rožiniai pipirai, ar vien tik nuodingos uogos ir aštrūs pipirai? Nauja pradžia ar tokia pati, kaip visuomet, pabaiga? Ėjimas į priekį ar atgal? Romantizuotas Gabrielės tapybos darbų fasadas slepia įsišaknijusius nerimo mechanizmus, kurie diktuoja, o gal visgi klausia, ar teisingi posūkiai įvyksta tik atsidūrus tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, o norai patys nesipildo – net ir po Kalėdų eglute?

Gabrielė Šermukšnytė (g. 1990) – jauniausios kartos, gerai atpažįstamo kūrybinio braižo, figūratyvinės tapybos atstovė. Menininkė tiria išvirkščias popkultūros puses, ironiškai kritikuoja šiuolaikinės visuomenės dekadansą ir rodo negailestingą jo atspindį. Vilniaus dailės akademijoje įgijo Tapybos bakalauro ir magistro išsilavinimą. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 2016 metų. Lietuvoje surengė kelias personalines parodas ir dalyvavo pleneruose, taip pat kūrybą pristatė keliolikoje grupinių parodų Lietuvoje, Gruzijoje, Lenkijoje, Indijoje, Olandijoje.

 

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)
 

 

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.kkkc.lt
www.menokiemas.lt
www.kulturpolis.lt
www.facebook.com/tegyvuojakulturpolis

„100 MITŲ LIETUVAI“: EDUKACINĖ PATRICIJOS GILYTĖS KŪRINIO TRANSFORMACIJA

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidarant Kauno galerijos „Meno parkas“ parodą „Ne muziejus…“, viena iš autorių Patricija Gilytė, pastebėjusi, kad mažieji parodos lankytojai domisi jos instaliacija „Natiurmortas su kranais ir jūra. 13-as kadras“, pasiūlė baigiantis ekspozicijai surengti edukacinį užsiėmimą ir leisti jauniesiems kūrėjams transformuoti jos kūrinį.

Menininkės pasiūlymą entuziastingai priėmė Klaipėdos Vydūno gimnazijos 5 m klasės mokiniai su dailės mokytoja A. Žvinklyte-Rimšiene, muzikos mokytoja I. Bertuliene, auklėtoja bei literatūros mokytoja L. Bručkiene. Paskutinę Kauno galerijos „Meno parkas“ parodos „Ne muziejus…“ eksponavimo dieną, vasario 18-ąją, jie su mokytojų ir tėvelių palaikymo komanda edukacinėje popietėje „Lietuvos šimtmečio ženklas“ įsitraukė į kūrybinį procesą ir, pratęsdami menininkės Patricijos Gilytės sukurto Klaipėdos reljefo „Natiurmortas su kranais ir jūra. 13-as kadras“ temą bei atliepdami šių dienų aktualijoms, instaliaciją transformavo į naujo Klaipėdos šimtmečio ateities simbolį „100 mitų Lietuvai“, skirtą Valstybės šimtmečio pagerbimui.

Mokiniai nusprendė, kad, kurdami pasveikinimą Lietuvai, interpretuos 100 metų vaizdinį. Iš jų pačių sukurtų ir bendraklasiams pristatytų 19 eskizų jaunieji kūrėjai išsirinko labiausiai patikusį, jį papildė vieni kitų idėjomis ir į KKKC Parodų rūmus atėjo jau žinodami, ką ir kodėl nori sukurti. Skaičius „100“ mokinių buvo apipintas prasmėmis: vienetas tapo Klaipėdos švyturiu – rodančiu kelią, neleidžiančiu paklysti, jungiančiu vandenį, žemę ir dangų; nulis centre tapo Lietuvos kontūrais, apgaubtais tradicine ornamentika puošta juosta, dar vienas nulis tapo Gyvybės medžiu – sąsaja su praeitimi, dabartimi ir ateitimi, su tradicijomis ir modernumu, su mūsų šaknimis ir kūrybiniu polėkiu. Užrašas ,,100 metų Lietuvai“ kūrybinio proceso metu labai simboliškai transformavosi į ,,100 mitų Lietuvai“ ir bendru sutarimu buvo paliktas toks – papildantis kompoziciją naujomis prasmėmis: juk mitai jungia mus su senąja Lietuva, jos kultūra ir pasaulėjauta, o tai, kas kuriama dabar, kada nors gali virsti naujais mitais... Renginį vainikavo vaikų atlikta J. Cechanovičiaus daina ,,Lietuva – dainų šalis“.

Meninė instaliacija dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“.

Apie instaliacijos autorę Patriciją Gilytę
 
Patricijos Gilytės kūrybai būdinga temas nagrinėti pasitelkiant įvairiausias stilistikas, medžiagas, objektus, mechaninius elementus, taip pat – kviestis bendradarbiauti kvalifikuotą komandą:  kompozitorius, operatorius, fotografus ir kitus profesionalus, kurie padėtų drąsiai eksperimentuoti ir pasiekti užsibrėžto tikslo – taiklaus ir unikalios išraiškos kūrinio. Dar vienas svarbus Patricijos Gilytės kūrybos aspektas – performatyvumas, įsitvirtinęs kaip kūrybinė strategija jau nuo 2000-ųjų metų. Sąveika su aplinka, anot autorės, nenutrūksta ir ruošiant parodą – jos kūryba transformuojasi veikiama įvairių sąlygų. Objektas „Natiurmortas su kranais ir jūra. 13-as kadras“, kaip ir kiti menininkės projektai, yra tęstinis: autorė jį sukūrė atsižvelgusi į KKKC Parodų rūmų erdvės bei uostamiesčio ypatumus.

 

KKKC rezidentų nemokamos kūrybinės fotogrametrijos dirbtuvės

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) rezidentūros dalyviai menininkai Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys šiuo metu įgyvendina videokūrinį „Klaipėdos studija“ – komplimentą unikaliai uostamiesčio architektūrai bei tęstinio projekto „Miesto studijos“ dalį. Birželio 23 d., šeštadienį, 11 val. KKKC rezidentai kviečia visus klaipėdiečius ir miesto svečius į nemokamas kūrybines fotogrametrijos dirbtuves. Dalyvių užfiksuoti vaizdai papildys menininkų videokūrinį, atspindintį naują, dinamišką miestą virtualioje 3D erdvėje.

Dirbtuvių metu bus išbandoma sena nišinė fotografijos technika – fotogrametrija, dažniausiai naudojama sudarant planus ir žemėlapius. Fotogrametrija – tai statiško objekto skenavimas, sukuriant nuotraukų rinkinį, iš kurio, panaudojus kompiuterinę technologiją, padaromas 3D objektas.

Birželio 23 d., šeštadienį, 11–13 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) meno rezidentų kūrybinės fotogrametrijos dirbtuvės (nemokamai, reikia atsinešti bet kokio modelio fotoaparatą arba fotografuojantį telefoną, būtina registracija tel. 8 650 71704 arba el. p.: edukacija@kkkc.lt).

 

Eglės Ridikaitės tapybos paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“

birželio 29 d. - liepos 29 d.

Šiuolaikinės tapybos paroda, atskleidžianti tapytojos Eglės Ridikaitės meilę grožiui ir Vilniui, kviečianti pamatyti ir išsaugoti tai, ką paveldėjome, pernai buvo pristatyta sostinėje. Į pajūrį paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ atkeliauja papildyta naujais kūriniais, vienas iš jų – skirtas Klaipėdos gatvei.

Kūrinių ciklas pradėtas kurti menininkei klaidžiojant po Vilnių, po senųjų pastatų laiptines, kur jos akys pastebėjo nepelnytai užmirštą laiptinių dekorą – keramines grindų kompozicijas. Pamačiusi daugelio mūsų nepastebimą ir nevertinamą tose grindyse atsispindinčią XIX a. pab. ir XX a. pr. urbanistinę estetiką, Eglė Ridikaitė dekoratyvines grindų kompozicijas perkėlė į savo tapybą. Taip ji įamžino tai, kas nepastebėta, ir kartu prisidėjo prie paveldo išsaugojimo. Tapybos darbuose užfiksuotas natūralus kompozicijų dydis, tikrieji siluetai ir spalvos. Menininkės vaizduotės dėka pakeltos nuo žemės, tos kompozicijos atsiskleidžia visa savo didybe, jose įžvelgiami senųjų gyventojų pėdsakai pasakoja jų istorijas, gaivina mūsų atmintį.
 
„Eksponuodama savo grindis vertikaliai, menininkė suardo įprastą suvokimo logiką, bet tik tokiu būdu jų grožis iš dulkėtos tamsos yra pakylėjamas į susižavėjimo, atminimo ir pagarbos praeičiai avansceną“, – sako menotyrininkė Rasa Andriušytė-Žukienė.

Eglė Ridikaitė naudoja sudėtingą, išskirtinę pačios susikurtą techniką: pridengusi drobę iš anksto paruoštais rankų darbo trafaretais, ji ne tapo, o keliais sluoksniais purškia aerozolinius dažus, kol išgauna tinkamus atspalvius ir faktūrą. Pasak R. Andriušytės-Žukienės, „dirbdama spalvų užpurškimo būdu, ši šiuolaikinė tapytoja nei teptuku, nei rankomis nesiliečia prie drobės. Išpurkšti dažai tarsi dulkelės sugula drobės paviršiuje. Taip sustiprinamas vaizdo savaimingumo, efemeriškumo įspūdis“.

Paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ skirta ne tik pamatyti tą grožį, menininkės pastangomis nuo žemės pakeltą į mūsų akių lygį. Ji skirta ir pamąstymui apie tai, ką mes paveldėjome, ką paliekame po savęs ir ką išsinešame su savimi išeidami.

Per savo kūrybinę karjerą surengusi trylika personalinių ir dalyvavusi daugiau nei aštuoniasdešimtyje grupinių parodų, už kūrinių ciklą „Kultūringos grindys“, kurtą daugiau nei 4 metus, 2018 m. Eglė Ridikaitė buvo apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija bei Vilniaus miesto mero premija.
 
Parodos organizatorė – galerija „Contour Art Gallery“ (Vilnius), kuratorė – menotyrininkė Vilma Mačianskaitė. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Paroda „Klaipėdos architektūra 2017“

birželio 29 d.- liepos 29 d.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos parengta paroda „Klaipėdos architektūra 2017“.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) septintąjį kartą organizuoja mėnesio trukmės architektūros renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“, skirtą architektūrą kuriantiems bei ja besidomintiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams.

Viena iš šio ciklo dalių – KKKC Parodų rūmuose rengiama tradicinė paroda „Klaipėdos architektūra 2017”, leidžianti apžvelgti architektų praėjusių metų darbo rezultatus Klaipėdoje bei klaipėdiečių architektų sėkmingiausius darbus svetur, kartu pateikiant alternatyvų požiūrį į uostamiesčio architektūrą.

Pagrindinė parodos „Klaipėdos architektūra 2017“ dalis – tai architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose, tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.

Atskira parodos dalis – „Aktuali architektūra. Klaipėda“ – skirta pastaraisiais metais intensyviai diskutuotų Lietuvos uostamiesčio urbanistinių situacijų ir objektų temai. Aktualių miesto vietų architektūriniai sprendimo būdai iliustruojami Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto architektūros studentų baigiamųjų darbų ekspozicija.
 
Parodos organizatorė – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.
Projektą iš dalies finansuoja: LR Kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

„MICHAELSON boutique HOTEL“

 

Žvejų g. 18A, LT-91241 Klaipėda

 

Iki rugsėjo 13 d. "MICHAELSON boutique HOTEL" vyks meno projekto „PERSPEKTYVOS: menas, kepenų ligos ir aš“ PARODA. Kviečiame! Čia Jūs visada laukiami!

2017 m. meninio projekto „Perspektyvos: menas, kepenų ligos ir realybė gydytojų akimis“ tikslas – meninės raiškos priemonėmis išreikšti gydytojų mintis, jausmus, įžvalgas ir emocijas, susijusias su inovatyvia terapija. Pasitelkę šį puikų įrankį, gydytojai gali visiškai išgydyti hepatitu C sergančius pacientus.

Projekte dalyvavo 15 menininkų iš Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto. Bendradarbiaujant su LSMU Gastroenterologijos klinikų ir VUL Santaros klinikų Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus gydytojais, meno kūriniuose pavaizduotas emocinis dualumas – gydytojų emocijos iki inovatyvios terapijos ir dabar, kai dėl inovatyvios terapijos pacientai visiškai išgydomi. 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos

Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8)

 

 

Meno skyriuje (J.Janonio g. 9)

 


 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2

Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“

Birželio 22 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“. Renginyje dalyvaus ir savo kūrybą pristatys pati autorė.
Pasak Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės, jos daugiabučio rūsys kimšte prikimštas džiovintų žolių. Kartais jos keliauja į viršų ir pasklinda po buto grindis. Tuomet namai tampa panašūs į tvartelį, kuriame gimė Kristus. Tarp žolių raitosi vaikai, trumpakojis šuo kariasi per neišbrendamus brūzgynus, kol viskas susipina, susijungia, susilipdo ir tampa skulptūromis, paveikslais, altorėliais, verbomis.
Žiemą menininkė taip pasiilgsta žolių, kad darbas jai tampa tarsi malda. Kiekvienas kūrinėlis primena, kad grįš vasara, gamta atgims ir viskas sužydės. Savo kūrinius ji lygina su dievdirbio Liongino Šepkos darbais. Iš tiesų jie panašūs archajiškumu, senoviškais simboliais, jautrumu.
Žolės šiai kūrėjai – tai meditacija ir savirealizacija. Jai patinka liesti, čiupinėti, įžvelgti faktūras, spalvas kaip tapyboje. Žolynai turi tiek spalvų – šviesiai žalias liepos žiedelis, geltonas avižos stiebelis, auksinės linų galvenos, pilkšvos aguonų dėžutės ir gilių kepurėlės. Kaip teigia parodos autorė, ji po truputį atsirinkusi medžiagas, kurios dirbant nesutrupa, nelūžta, dera. Raudonos uogos – šermukšniai, erškėtuogės – stulbina spalvų sodrumu.
Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė yra sukūrusi Šv. Kazimiero, Šv. Jurgio, Šv. Pranciškaus, Šv. Petro, Nukryžiuotojo figūras iš žolynų. Kristus, kaip ir seniai iš šio pasaulio išėjusiam dievdirbiui, išėjo šiek tiek pagoniškas – ne su erškėčių, o su mėlynių vainiku. „Radau jas kalėdiniame miške, ten mėlynės iš po sniego išlindusios – tokios žalios žalios, kaip rūtos, ryškios. Pamaniau, kad ir jos, kaip Kristus, iškentėjusios šaltį, išsilaikiusios. Argi tai – ne kančia?“ – pasakojo menininkė.

Apie autorę
Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė gimė 1973 m. Vilniuje
1998 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo keramikos menų magistro laipsnį
Nuo 1998 m. autorė su savo darbais kasmet dalyvauja įvairiose liaudies meistrų mugėse
Nuo 2008 m. ji yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė
2009 m. suteiktas meno kūrėjos statusas
2008 m. Veisiejuose „Šv. Jurgio skulptūrų“ konkurse apdovanota diplomu už panaudotų medžiagų novatoriškumą

 

Klaipėdos kultūros fabrikas

Bangų g. 5A

Paroda "Kroatijos nematerialus kultūros paveldas"

birželio 27 d. - rugpjūčio 14 d.

Paroda „Kroatijos nematerialus kultūros paveldas, įtrauktas į UNESCO sąrašą“

Nematerialus kultūros paveldas – tai gyvoji tradicija, žinios, įgūdžiai, grožis, įvairovė, tęstinumas, tapatumo jausmas, pagarba, bendruomeniškumas, ryšys su žmonėmis, gamta ir visata.

Pripažindami ir saugodami nematerialų kultūros paveldą, skatiname pozityvius jausmus šeimoje, bendruomenėje, kultūroje ir tautoje. Suprasdami savo bendruomenės kūrybą ir ją puoselėdami, geriau suprantame ir kitų kūrybą, o būtent kultūrų įvairovė – didelis turtas, nes ji sąlygoja tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą vienų kitiems.

Tarptautinis Kroatijos nematerialaus kultūros paveldo pripažinimas liudija, kad tai nors ir maža šalis, bet joje gyvena kūrybingi žmonės, tai kultūros ir gamtos turtų šalis. Vietinės bendruomenės, remiamos Kultūros ministerijos, demonstruoja skirtingas kultūrines tradicijas, tuo parodydamos norą per senas, bet vis dar gyvas tradicijas, pabrėžti savo kultūrinį ir tautinį tapatumą.

Globalių standartų pasaulyje būtent tradicinės kultūros perliukai skatina gerbti tai, ką paveldėjome iš tėvų ir perduodame savo vaikams. UNESCO pripažinimas ir ši paroda atveria turtingą nematerialaus kultūros paveldo skrynią, į kurią gali pažvelgti ir kuria gali naudotis pasaulis ir kitos kultūros, su kuriomis kartu prisidedame prie turtingesnės ir turiningesnės mūsų vaikų ateities.


Vertybės, įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą:

Bećarac, rytų Kroatijos muzikos žanras

1. Nėrimas Kroatijoje
2.Siaurų intervalų dvibalsė muzika Istros pusiasalyje ir Kroatijos Primorės regione
3.Šv. Blažiejaus, Dubrovniko globėjo, šventė
4.Karalienių arba Ljelje iš Gorjano pavasarinė eisena
5.Procesija Za križen Hvaro saloje
6.Medinių vaikiškų žaisliukų gamyba Hrvatsko Zagorje regione
7.Kasmetinės karnavalinės eitynės Zvončari, Kastavštinos regione
8.Medaus ir vaško produktų gamybos amatas šiaurės Kroatijoje
9.Sinjska alka, riterių turnyras Sinj mieste
11. Bećarac, rytų Kroatijos muzikos žanras
12.Nebylusis ratas (Nijemo kolo) Dalmatijos Zagora regione
13.Klapa – tradicinis a capella dainavimas
14.Viduržemio jūros regiono virtuvė

Vertybės, įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo, kuriam būtina skubi apsauga, sąrašą:

10. Ojkanje – dainavimo būdas

Vertybės, įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo Gerųjų apsaugos patirčių registrą:

15. Batanų ekomuziejus (batana – tradicinė Rovinio medinė valtis)

 

Galerija „si:said"

(Daržų g. 18, Klaipėda)