Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

 

Visa širdim į Lietuvą
Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) kūrybos paroda 

rugpjūčio 7 d. – rugsėjo 23 d. 

Dailininkas, grafikas, knygų iliustruotojas, pedagogas, skulptorius ir vitražistas, meno mokyklų steigėjas ir puoselėtojas V. K. Jonynas (1907–1997) paliko ženklų pėdsaką pasaulio meno panoramoje. Dailininkas  gimė 1907 m. Alytaus valsčiuje. 1923–1929 m. mokėsi Kauno meno  mokykloje, 1931 m. studijų tikslais išvyko į Paryžių, mokėsi Aukštojoje dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokykloje ir Taikomosios dailės mokykloje. 1935 m. surengęs personalinę parodą Zak galerijoje Paryžiuje, V. K. Jonynas sugrįžo į Kauną. Dalyvavo jaunųjų dailininkų grupės „Ars“ veikloje, 1935–1940 m. Kauno meno mokykloje dėstė grafiką ir medžio skulptūrą, 1940–1944 m. buvo Meno mokyklos, performuotos į Kauno taikomosios dailės institutą, direktorius ir dėstytojas. 1944 m. kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. Reymondui Schmittleinui talkinant, V. K. Jonynas įkūrė Freiburgo dailės ir  amatų mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų. 1951 m. išvyko į JAV, gyveno ir kūrė Niujorke. 

Po trijų dešimtmečių trukusios priverstinės emigracijos, V. K. Jonynas 1974 m. pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, į kurią vėliau nuolat sugrįždavo. Surengęs personalines parodas Vilniuje ir Kaune, 1986 m. Lietuvos dailės muziejui ir Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo didelį kūrybos rinkinį. Už reikšmingą indėlį į Lietuvos kultūrą dailininkui suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas ir valstybės lėšomis pradėta statyti vardinė galerija Druskininkuose, šalia M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus. V. K. Jonyno galerija (arch. Algimantas Kančas), Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys duris lankytojams atvėrė 1993 metais. Dailininkas šioje galerijoje leisdavo vasaras, tapydavo, bendraudavo su lankytojais, komentuodavo savo kūrybą. V. K. Jonynas mirė 1997 m., palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Galerijoje Druskininkuose saugomi V. K. Jonyno  kūriniai – dailininko dovana Lietuvai. Parodoje „Visa širdim į Lietuvą“  eksponuojami darbai, sukurti po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje, JAV ir sugrįžus į Lietuvą: vitražų ir mozaikų projektai, piešiniai anglimi ir tušu, akvarelės. 
 

 

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.

 


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX– XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 


 

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.

 

 

Klaipėdos apskrities  viešoji I. Simonaitytės biblioteka

(Herkaus Manto g. 25)

 

 

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

 

 

 

Naujoji Klaipėdos galerija

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22) 

                                                                                                                   
 

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)
 

 

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.kkkc.lt
www.menokiemas.lt
www.kulturpolis.lt
www.facebook.com/tegyvuojakulturpolis

 

„MICHAELSON boutique HOTEL“

 

Žvejų g. 18A, LT-91241 Klaipėda

 

Iki rugsėjo 13 d. "MICHAELSON boutique HOTEL" vyks meno projekto „PERSPEKTYVOS: menas, kepenų ligos ir aš“ PARODA. Kviečiame! Čia Jūs visada laukiami!

2017 m. meninio projekto „Perspektyvos: menas, kepenų ligos ir realybė gydytojų akimis“ tikslas – meninės raiškos priemonėmis išreikšti gydytojų mintis, jausmus, įžvalgas ir emocijas, susijusias su inovatyvia terapija. Pasitelkę šį puikų įrankį, gydytojai gali visiškai išgydyti hepatitu C sergančius pacientus.

Projekte dalyvavo 15 menininkų iš Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto. Bendradarbiaujant su LSMU Gastroenterologijos klinikų ir VUL Santaros klinikų Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus gydytojais, meno kūriniuose pavaizduotas emocinis dualumas – gydytojų emocijos iki inovatyvios terapijos ir dabar, kai dėl inovatyvios terapijos pacientai visiškai išgydomi. 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos

Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8)

 

 

Meno skyriuje (J.Janonio g. 9)

 


 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2

Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“

Birželio 22 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“. Renginyje dalyvaus ir savo kūrybą pristatys pati autorė.
Pasak Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės, jos daugiabučio rūsys kimšte prikimštas džiovintų žolių. Kartais jos keliauja į viršų ir pasklinda po buto grindis. Tuomet namai tampa panašūs į tvartelį, kuriame gimė Kristus. Tarp žolių raitosi vaikai, trumpakojis šuo kariasi per neišbrendamus brūzgynus, kol viskas susipina, susijungia, susilipdo ir tampa skulptūromis, paveikslais, altorėliais, verbomis.
Žiemą menininkė taip pasiilgsta žolių, kad darbas jai tampa tarsi malda. Kiekvienas kūrinėlis primena, kad grįš vasara, gamta atgims ir viskas sužydės. Savo kūrinius ji lygina su dievdirbio Liongino Šepkos darbais. Iš tiesų jie panašūs archajiškumu, senoviškais simboliais, jautrumu.
Žolės šiai kūrėjai – tai meditacija ir savirealizacija. Jai patinka liesti, čiupinėti, įžvelgti faktūras, spalvas kaip tapyboje. Žolynai turi tiek spalvų – šviesiai žalias liepos žiedelis, geltonas avižos stiebelis, auksinės linų galvenos, pilkšvos aguonų dėžutės ir gilių kepurėlės. Kaip teigia parodos autorė, ji po truputį atsirinkusi medžiagas, kurios dirbant nesutrupa, nelūžta, dera. Raudonos uogos – šermukšniai, erškėtuogės – stulbina spalvų sodrumu.
Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė yra sukūrusi Šv. Kazimiero, Šv. Jurgio, Šv. Pranciškaus, Šv. Petro, Nukryžiuotojo figūras iš žolynų. Kristus, kaip ir seniai iš šio pasaulio išėjusiam dievdirbiui, išėjo šiek tiek pagoniškas – ne su erškėčių, o su mėlynių vainiku. „Radau jas kalėdiniame miške, ten mėlynės iš po sniego išlindusios – tokios žalios žalios, kaip rūtos, ryškios. Pamaniau, kad ir jos, kaip Kristus, iškentėjusios šaltį, išsilaikiusios. Argi tai – ne kančia?“ – pasakojo menininkė.

Apie autorę
Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė gimė 1973 m. Vilniuje
1998 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo keramikos menų magistro laipsnį
Nuo 1998 m. autorė su savo darbais kasmet dalyvauja įvairiose liaudies meistrų mugėse
Nuo 2008 m. ji yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė
2009 m. suteiktas meno kūrėjos statusas
2008 m. Veisiejuose „Šv. Jurgio skulptūrų“ konkurse apdovanota diplomu už panaudotų medžiagų novatoriškumą

 

Klaipėdos kultūros fabrikas

Bangų g. 5A

 

 

 

Galerija „si:said"

(Daržų g. 18, Klaipėda)