Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

 

Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokinių 2018 m. diplominių darbų paroda

2018 m. spalio 24–lapkričio 25 d. 

2018 m. Adomo Brako dailės mokyklą Klaipėdoje baigė 29 mokiniai. Parodoje rodoma baigiamųjų darbų dalis, devyniolikos diplomantų 35 kūriniai: dvi skulptūrinės kompozicijos, keturi paveikslai ir lino raižinio technika atlikti, dideliais formatais imponuojantys grafikos diptikai ir triptikai. Mokydamiesi dailės mokykloje, ugdytiniai pirmiausia seka mokytojų, kurie yra gerai žinomi Klaipėdos dailininkai, kūrybos pavyzdžiu. Kartu kiekvienas jau pirmuosiuose  darbuose siekia atskleisti savo požiūrį į pasaulį. Ne vieną 2018 m. mokinių laidos diplominį darbą įkvėpė atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis. Žvilgsnis į gimtąjį miestą, jo praeitį dažnai tampa platesniu savo šalies istorijos apmąstymu. 
Parodoje dalyvauja Tėja Amšiejūtė, Urtė Apulskytė, Sofija Bagdonaitė, Modesta Donbrauskaitė, Aleksandra Gadeikytė, Kristupas Juška, Ana Kravčenko, Anastasija Melnik, Gabija Overlingaitė, Anastasija Sevdojan, Vladimiras Sevostjanovas, Romanas Sivakovas, Safira Solovjova, Greta Stripinytė, Vesta Šeputytė, Ieva Šmitaitė, Beatričė Venckutė, Liudmila Žvingilaitė, Lona Žvinklytė. 
Parodoje eksponuojamiems diplominiams darbams vadovavo mokytojai Birutė Andriekutė, Rima Baukaitė, Nilas Budžinskis, Augustinas Virgilijus Burba, Rita Budvytytė, Danius Drulys, Alfonsas Lekavičius, Loreta Poškienė ir Inga Šmitienė.  

 

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.

 


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX– XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 


 

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.

 

 

Klaipėdos apskrities  viešoji I. Simonaitytės biblioteka

(Herkaus Manto g. 25)

 

 

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

 

 

Naujoji Klaipėdos galerija

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22) 

 

2018 m. lapkričio 15 d. (ketvirtadienį), 17.30 val. “Naujojoje Klaipėdos galerijoje” mados ir verslo centre „Herkaus galerijoje“, Herkaus Manto g. 22, atidaroma paroda  „IN MEMORIAM“  (Iš Edmundo Kolakausko kolekcijos)

Parodą, skirtą Anapilin išėjusių Klaipėdos dailininkų atminimui, Naujojoje Klaipėdos galerijoje rengia Edmundas Kolakauskas, garsus meno kolekcionierius, sukaupęs didžiulę ir, ko gero, vertingiausią  Lietuvos bei Klaipėdos dailininkų kūrinių kolekciją,.

Pirmoji paroda “In memoriam” vyko 2008 metais, prieš dešimtmetį. Per tą laiką amžinybė pasikvietė ne vieną talentingą menininką, tačiau jų darbai liko čia, su mumis ir šioje parodoje mes galėsime pamatyti juos, saugomus privačioje E. Kolakausko kolekcijoje.
Algimantas Jusionis, Rimvidas Jankauskas Kampas, Vydas Pinkevičius, Valdimaras Kalninis, Linas Julijonas Jankus, Arūnas Mėčius, Algirdas Taurinskas,  Angelas Gabrielaitis  – visa plejada talentingų Klaipėdos dailininkų, palikusių ryškų pėdsaką mūsų dailės istorijoje, savo kūrinių dėka trumpam sugrįš susitikti su mumis. Vyresnei kartai  tai bus senų bičiulių susitikimas, o jaunimui galbūt – pirmoji pažintis.

Kolekcionierius, LDS Klaipėdos skyriaus garbės narys E. Kolakauskas jau daugelį metų dosniai dalinasi sukauptos kolekcijos lobynais parodose.

„Tai gyva mūsų krašto dailės istorija, ir tik mūsų valioje ar ji nukeliaus į užmarštį ar mes ją prikelsime naujam gyvenimui, - sako jis. - Šioje parodoje bus eksponuojami tapybos ir grafikos  darbai. Paroda bus įdomi ir moksleiviui ir žinovui -vieni galės sekti dailės raidą, kiti -tiesiog prisiminti ir gyva akimi apžvelgti žinomų, mėgiamų dailininkų kūrybą“.

Lapkričio  mėnuo – susukaupimo, rimties ir atminties laikas.  

Visų šventųjų dieną artimųjų ilgesį žymėjome žvakių liepsna, Anapilin išėjusius kūrėjus prisiminsime žvelgdami į Naujojoje Klaipėdos galerijoje eksponuojamus  jų nemirtingus darbus.

 

Paroda truks iki gruodžio 12 d.

Naujoji Klaipėdos galerija dirba I-V nuo 11 iki 18 val., VI - nuo 11 iki 16 val.

Informacija tel.: +370 650 93822

 

 

Artūras Tamašauskas. Personalinė kūrybos paroda ANTRAS ŠANSAS. TRANSFORMACIJA

spalio 11 d. - lapkričio 15 d.

Tai, kas buityje atrodo nereikalinga, sudėvėta, išėję iš mados – autoriui Artūrui Tamašauskui pasitarnauja kaip detalės naujiems darbams. Ardydamas senus aparatus ir kombinuodamas su namų apyvokos daiktais autorius transformuoja pastarųjų paskirtį, suteikia naujas formas, pavidalą ir prasmę. Tokiu būdu antrą šansą išlikti namų interjere arba keliauti per ekspozicines erdves gauna sujungiamos atskiros nebenaudojamų daiktų detalės, virtusios naujais dariniais. Tai, ką autorius daro su objektais tampa parodos, kuri veiks „Klaipėdos naujojoje galerijoje“, pavadinimu – „Antras šansas. Transformacija“.
Netikėtos kombinacijos, vis tik kuria aliuziją į atpažįstamus objektus. Iš smulkių detalių sumontuojama rankoje telpanti dekoratyvinė žoliapjovė. Kituose darbuose atrodytų tarpusavyje turintys netikti elementai vis dėl to sujungti į vieną objektą primena skirtingų kultūrų atributus. Tai meksikietiškos mirties kaukės, tekilos mašina apipavidalinta kaip kaktusas. Autoriaus mintyse gimusios ar atsitiktinai sudėliotos gyvybės formos tampa medžioklės trofėjais, tokiu būdu lyg nurodant, kad šie gyviai jau neegzistuoja, tačiau gyvavo kuriame nors evoliucijos etape. Artūras Tamašauskas neapsieina ir be technikos – vaizduoja savadarbius automobilius, tarsi, šie būtų sukurti postapokaliptiniu laiku. 
Apibendrinat autoriaus kūrinius išryškėja tai, kad A. Tamašauskas kuria atskirą fantastinį pasaulį. Vizualiu aspektu, daugelis kūrinių turi tamprų ryšį su stimpanko (angl. steampunk) žanru. Tai reiškia mokslinės fantastikos porūšį, kur jungiasi technologijų motyvas ir XIX a. dominavusi garo mašinų dizaino estetika. Kadangi kūriniuose yra detalės, žiūrovui primenančios ankstesnę epochą iš vaizdų, matytų knygų iliustracijose, filmuose, tai kuria artimą ryšį tarp auditorijos ir autoriaus. Nepaisant to, objektai daugiausia susidedantys iš readymade‘ų, išlaiko ir išskirtinumą, dėl menkos tikimybės pakartoti panašias kombinacijas.
Parodoje autorius pristatys platesnę kūrybos apimtį, įtraukdamas ir paveikslus, kuriuose bus išlaikomas ryšys su skulptūriniais objektais.
 

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)
 

 

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.kkkc.lt
www.menokiemas.lt
www.kulturpolis.lt
www.facebook.com/tegyvuojakulturpolis

 

Trečioji Fotografijos šventė Klaipėdoje

2018 m. lapkričio 9 d., penktadienį, nuo 17 valandos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į KKKC Parodų rūmus (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), kur jau trečią kartą rengiama Fotografijos šventė. Jos metu bus atidarytos trys fotografijos parodos, vyks knygos pristatymas, kūrybinio šamanizmo seansas, ekskursijos po parodas.

Remigijaus Pačėsos retrospektyvinė paroda

Kertinė fotografijos šventės ašis – Remigijaus Pačėsos retrospektyvinė fotografijų paroda „Geltona gulbė neatplauks“. Fotografą Remigijų Pačėsą (1955–2015) kolegos prisimena kaip „matytoją". Šviesai jis turėjo absoliučią klausą. Jo fotografijose tokie paprasti objektai kaip kambario siena, Nidos krantinė, apleista gėlių klomba, švarkas ar šaligatvis tapdavo begalybės įžvalgomis. Tai nepriklausė nuo technikos – jis lengvai perėjo nuo analoginės prie skaitmeninės fotografijos.
 
„Geltona gulbė neatplauks" Pačėsa užrašė ant upės nuotraukos, iš kurios sidabro vandenų bene pirmąkart išnyra geltoni topinambai. Taupiomis frazėmis jis mėgdavo vaizdus papildyti numanomo pasakojimo sluoksniu: „Parėjau", „Pilka diena – pilka žuvėdra", „Pas poeto kapą". Ilgainiui pakakdavo angliška rašyba iškreiptos nuorodos „shtai". Galiausiai jos irgi nebeliko, nes vaizdas kalba pats – „šešėlis rodo šviesą".

Kartu su bendraminčiais – Alfonsu Budvyčiu, Algirdu Šeškumi, Vytautu Balčyčiu, Violeta Bubelyte, Gintaru Zinkevičiumi – Pačėsa klausėsi nudėvėto miesto poezijos ir šiukšlių konteinerių žvangesio, šaipėsi iš įkyraus kultūros rimtumo. Apie 1991 m. susidraugavęs su menininke Vega Vaičiūnaite, išmoko spausdinti monotipijas. 2004 m. vėl grįžo į Marijampolę ir ten fotografavo savo pasivaikščiojimų takus po lietaus, rūke, apkritusius lapais, sniegu, saulėtą, baltą, bet dažniausiai pilką dieną. Bežiūrint į tuos mažyčius nekintančios geometrijos skirtumus, išryškėja laiko upė, kurioje tobulai žvejojo Pačėsa.

Paroda „Geltona gulbė neatplauks“ pirmą kartą buvo surengta 2017 m. liepą Fotografijos muziejuje Šiauliuose, 2018 m. vasarį – Kauno fotografijos galerijoje, gegužę – „Prospekto“ ir Vilniaus fotografijos galerijose. Parodos kuratoriai: Agnė Narušytė, Gintaras Zinkevičius. Parodą pristato Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras (Šiauliai).

Jono Meko fotografijų paroda

Kitas šventės akcentas itin gurmaniškas – pristatoma Niujorke gyvenančio avangardinio kino guru Jono Meko fotografijų paroda „Frozen Frames / Sustingę kadrai“ iš A. Kulikausko rinkinio. Jono Meko paprašytas reprodukuoti kadrus iš 16 mm filmo juostos, fotomenininkas Arūnas Kulikauskas apie 1992-uosius metus sukonstravo savadarbį aparatą ir pradėjo eksperimentuoti. Eksperimentų rezultatas buvo skaidrė, kurioje matosi ne vienas, bet keletas filmo kadrų. Norėjosi, kad būtų aišku, jog tai ne šiaip fotografija, o mažytis filmo fragmentas. Kadras apima visą filmo juostos plotį su perforacijos skylutėmis ir garso takelio žyme. Jonui rezultatai labai patiko ir jis paprašė padaryti seriją skaidrių iš jo filmų. Vaisingas bendradarbiavimas truko beveik dvidešimt metų. Iš skaidrių atspausti skaitmeniniai atspaudai buvo rodomi muziejuose ir žymiose galerijose visame pasaulyje. Daug jų yra įsigiję privatūs kolekcininkai. Prancūzijoje išleista šitų fotografijų knyga Jonas Mekas. Just Like a Shadow, 2000 m.

Atspaudai, kuriuos matysite parodoje, yra galutiniai bandymai (proofs) prieš spausdinant parodinius darbus. Todėl kai kurie atspaudai turi laboratorijos darbuotojo paliktus paskutinius pataisymus. Didelio formato fotografijos atspausdintos Cibachrome technologija geriausioje JAV fotolaboratorijoje Duggal. Šiuo metodu spaustos fotografijos pasižymi  ilgaamžiškumu ir spalvų gyvumu, todėl labai vertinamos kolekcininkų visame pasaulyje, juo buvo spausdinamos fotografijos muziejams ir galerijoms. Tačiau šio metodo atsisakyta dėl nuodingumo ir aplinkos taršos. Kai kuriose fotografijose matosi siūlo fragmentas. Jonas įverdavo siūlą į perforacijos skylutę, taip pažymėdamas kadrą, kurį jis nori matyti fotografijoje. A. Kulikauskui buvo paliekamas visas likęs kūrybinis ir techninis darbas.

Augustino Našlėno kūrybos paroda
    
Ar galima suderinti iš sielos gelmių kylantį dvasinį nerimą ir šiuolaikinio meno praktiką? Juk tiek dvasiniam ieškotojui, tiek kuriančiam menininkui rūpimas esminis klausimas dažniausiai yra tas pats:  „Kas aš esu?“ – samprotauja trečios parodos autorius Augustinas Našlėnas. Fotografijos šventėje pristatoma jo kūrybos paroda „Sapnų pjovėjas – regėjimų ieškotojas“. A. Našlėnas teigia: „Šioje parodoje noriu  žiūrovą supažindinti ne vien su per šešerius metus sukurtais kūriniais, bet taip pat su savo kūrybiniu procesu, susidedančiu iš dviejų dalių – „automatinių“ piešinių, atsirandančių meditacijų metu ir po jų, kurie yra tarsi tiesioginiai pranešimai iš patirčių, ir fotomontažų, kurie yra patirčių interpretacijos ir sintezė. Taip pat norėčiau sudominti žiūrovą šamanizmo fenomenu, jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje ir tuo, kaip šamanizmas gali įtakoti šiuolaikinį meną.

Sapnų pjovėjas pirmąkart pasirodė mano sapnuose 2014 metais. Iš sapno jis greitai persikėlė į realybę kaip performansų, atliekamų su roko grupe „Baba Naga“ personažas. Galiausiai jis išniro fotomontažuose kaip įvairių šamaniškų nuotykių dalyvis.“

Sapnų pjovėjas – tai šamano dvasia, galinti keliauti po nematomus pasaulius, pasiekti giliausias ir tolimiausias visatos dalis, persismelkti pro daugybę dimensijų. Sapnų pjovėjas yra regėjimų ieškotojas. Jis tiria nematomąjį pasaulį, nušviesdamas jį vaizduotės šviesa. Sapnų pjovėjas gerai išmano sapnų logiką, kuri skiriasi nuo įprastos, normalios sąmonės logikos. Jis moka kalbėti sapnų kalba ir todėl gali patekti ten, kur neveikia laikas, o pavidalai nebūna pastovūs. Jis susikalba su dvasiomis, archetipais, angelais, demonais ir kitais nematomų pasaulių gyventojais. Jis regi visatos audinį iš „išvirkščiosios“ pusės, todėl gali rasti pabėgusius siūlus ir juos vėl surišti. Sapnų pjovėjo darbas – ieškoti visatos gelmėse paklydusių sielų ir grąžinti jas namo. Sapnų pjovėjas taip pat ištaiso negatyvių jėgų daromą žalą. Jis skleidžia džiaugsmą ir teigiamą energiją, bet reikalui esant tampa aršiu kovotoju. Sapnų pjovėjas vienodai gerai pažįsta ir šviesą, ir tamsą. Parodoje rodomi daiktai yra lyg magiškai importuoti iš Sapnų pjovėjo pasaulio. Tai objektai, kuriuos jis naudoja savo šamaniškoje veikloje. Atidarymo metu autorius trumpai supažindins su savo kūrybinio proceso ritualais.

Fotografijos šventės planas:
 
17 val. Remigijaus Pačėsos fotografijų albumo „shtai“ pristatymas, dalyvaus menotyrininkė Agnė Narušytė ir fotomenininkas Gintaras Zinkevičius.
18 val. atidaromos Fotografijos šventės parodos. 

---
Fotografijos šventę Klaipėdoje organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Kuratorius Darius Vaičekauskas.
Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, VšĮ „Trys kaimai“, Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija.

Parodos veiks iki 2018 m. gruodžio 2 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). 

 

 

 

KKKC Parodų rūmuose – B. Šarkos ir R. Treigio fotografinės diskusijos „Vidurnakt ir giliau“ albumo pristatymas


2018 m. lapkričio 5 d., pirmadienį, 17.30 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatomas Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio keliaujančios fotografijų parodos „Vidurnakt ir giliau“ albumas.

Albumo dėžutėje tilpo tik nedidelė dalis fotografijų, surinktų iš internetinės erdvės. Žodžiais ne visada galima papasakoti ir užrašyti atrastas būties akimirkas. Kūrėjai praleido daugiau nei vienerius metus, kiekvieną dieną vidurdienį ir vidurnaktį bendraudami vaizdais. Nesibaigiantis pokalbis be žodžių interneto socialiniame tinkle įtraukė ir atsitiktinius lankytojus. Vieni buvo liudininkai ir klausėsi, kiti, priešingai, atsiųsdavo savo vaizdus, keisdami ir papildydami kūrėjų diskusijas. Išnykusi riba tarp gyvenimo ir kūrybos daugelį pokalbių paklaidino laike.

Dabar nežinia, kada tiksliai viskas prasidėjo. Keliaujančio fotografijos projekto „Vidurnakt ir giliau“ atsiradimą lėmė kino režisieriaus Jimo Jarmucho filmas „Patersonas“ apie kasdienybės poeziją. Filmo režisierius žiūrovams nesiūlė daug – tiesiog pagyventi dvi valandas Patersono ritmu.

Fotografijų albumo pristatymo metu Benas Šarka ir Remigijus Treigys siūlo sustabdyti dar vieną valandą tarp kasdienybės pašnekesių. Vienos dienos fotografijų parodoje bus pristatytos naujos, dar niekam nežinomos ir nematomos kasdienybės istorijos.

Kūrėjai kviečia atrasti pasaulį, kuriame daug kas vyksta kitaip, nors iš pirmo žvilgsnio tarp mūsų kasdienybės ritualų lyg ir nėra nieko naujo. Albumo pristatymo metu bus galima ne tik apžiūrėti fotografijos kūrinius, bet ir išsinešti dalį parodos į namus. Kūriniai parodų salėje ilgai neužsibus ir tęs kelionę iš vieno miesto į kitą, lėtai išnykdami kasdienybėje.

Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio fotografijų parodos „Vidurnakt ir giliau“ katalogo sudarytoja – Kūrėjų sąjunga, teksto autorė – Aistė Paulina Virbickaitė. Katalogą spausdino S. Jokužio leidykla-spaustuvė, tiražas – 200 vnt.
 
Kūrėjų sąjungos projektą „Vidurnakt ir giliau“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

 

„MICHAELSON boutique HOTEL“

Žvejų g. 18A, LT-91241 Klaipėda

 

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka (Turgaus g. 8)

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyrius

(J. Janonio g. 9)


 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2

Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“

Birželio 22 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“. Renginyje dalyvaus ir savo kūrybą pristatys pati autorė.
Pasak Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės, jos daugiabučio rūsys kimšte prikimštas džiovintų žolių. Kartais jos keliauja į viršų ir pasklinda po buto grindis. Tuomet namai tampa panašūs į tvartelį, kuriame gimė Kristus. Tarp žolių raitosi vaikai, trumpakojis šuo kariasi per neišbrendamus brūzgynus, kol viskas susipina, susijungia, susilipdo ir tampa skulptūromis, paveikslais, altorėliais, verbomis.
Žiemą menininkė taip pasiilgsta žolių, kad darbas jai tampa tarsi malda. Kiekvienas kūrinėlis primena, kad grįš vasara, gamta atgims ir viskas sužydės. Savo kūrinius ji lygina su dievdirbio Liongino Šepkos darbais. Iš tiesų jie panašūs archajiškumu, senoviškais simboliais, jautrumu.
Žolės šiai kūrėjai – tai meditacija ir savirealizacija. Jai patinka liesti, čiupinėti, įžvelgti faktūras, spalvas kaip tapyboje. Žolynai turi tiek spalvų – šviesiai žalias liepos žiedelis, geltonas avižos stiebelis, auksinės linų galvenos, pilkšvos aguonų dėžutės ir gilių kepurėlės. Kaip teigia parodos autorė, ji po truputį atsirinkusi medžiagas, kurios dirbant nesutrupa, nelūžta, dera. Raudonos uogos – šermukšniai, erškėtuogės – stulbina spalvų sodrumu.
Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė yra sukūrusi Šv. Kazimiero, Šv. Jurgio, Šv. Pranciškaus, Šv. Petro, Nukryžiuotojo figūras iš žolynų. Kristus, kaip ir seniai iš šio pasaulio išėjusiam dievdirbiui, išėjo šiek tiek pagoniškas – ne su erškėčių, o su mėlynių vainiku. „Radau jas kalėdiniame miške, ten mėlynės iš po sniego išlindusios – tokios žalios žalios, kaip rūtos, ryškios. Pamaniau, kad ir jos, kaip Kristus, iškentėjusios šaltį, išsilaikiusios. Argi tai – ne kančia?“ – pasakojo menininkė.

Apie autorę
Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė gimė 1973 m. Vilniuje
1998 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo keramikos menų magistro laipsnį
Nuo 1998 m. autorė su savo darbais kasmet dalyvauja įvairiose liaudies meistrų mugėse
Nuo 2008 m. ji yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė
2009 m. suteiktas meno kūrėjos statusas
2008 m. Veisiejuose „Šv. Jurgio skulptūrų“ konkurse apdovanota diplomu už panaudotų medžiagų novatoriškumą

 

 

Baroti galerija

Aukštoji g. 12

Vytauto Tomaševičiaus paroda „Pašnekesiai wirtuvėje“ 

Spalio 5 d. - Lapkričio 7 d. 

Nuo kyšius imančių politinių partijų, kaimyno emigranto automobilio vardiniais numeriais iki W raidės rašybos – štai kuo, pasak menininko Vytauto Tomaševičiaus, dabar gyvena kadaise prestižiniu laikyto Lazdynų mikrorajono gyventojai.

Jubiliejinės XX V. Tomaševičiaus personalinės parodos „Pašnekesiai wirtuvėje“ temomis virsta sostinės Lazdynų rajono daugiabučiai ir kiemai, prabangūs automobiliai, sovietmečiu gero gyvenimo atributais laikytos interjero detalės: baldai, indai, knygos. Visa tai – daugiau kaip prieš 40 metų statyto parodomojo mikrorajono kasdienybė čia ir dabar, į kurią Lazdynuose augęs dailininkas žvelgia nebe vaiko, o suaugusio kūrėjo akimis.

 

Klaipėdos kultūros fabrikas

Bangų g. 5A

 

 

Galerija „si:said"

(Daržų g. 18, Klaipėda)

Donato Jankausko (Duonio) personalinė paroda „Darželis“.

spalio 12 d. - lapkričio 9 d.
Donatas Jankauskas (Duonio) kūryboje lieka ištikimas primityvumo, primatų paieškai. Menininkas kuria masyvias, zoomorfines skulptūras pasitelkdamas savitą humorą, monumentalumą, formų ir medžiagų dinamiką, platų ikonografinių ir ikonologinių reikšmių spektrą. Pastarojoje parodoje menininkas ironiškai kalba apie didaktiką, kurioje tarsi atrakcionuose sukasi vizijų ir realybės socialiniai konstravimo modeliai ir mechanizmai.
Donatas Jankauskas (Duonis) (g. 1968) 1994-aisiais Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros studijas. Nuo 1990–ųjų aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir svetur. Nuo 1994-ųjų  yra grupės „DDD“ narys. D. Jankauskas kuria skulptūras, videomeną, instaliacijas, lėles teatrui, rengia menines akcijas, organizavo gatvės meno festivalius Telšiuose („Gatvės meno projektas“ 1997 m., „Skelbimai“ 1998 m., „Apie kultūrą“ 1999 m., „Ženklai mieste“ 2000 m.). Gyvena ir kuria Vilniuje.
Parodą  iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Galerijos darbo laikas III‒V 16‒18 val. arba išanksto susitarus.