Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

Rudens akademija

2019 m. spalio 10– lapkričio 7 d.

Pokalbių ciklas „Rudens akademija“ yra keturių pajūrio kultūros institucijų (VšĮ Thomo Manno centro, VšĮ „Nidden“, LDM Prano Domšaičio galerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos) bendro tęstinio (nuo 2017 m.) kultūrinio turizmo projekto „Nuostabiosios žemės beieškant. Nuo Nidos dailininkų kolonijos iki Prano Domšaičio“ dalis. Pokalbių ciklo tikslas – jaukiai susėdus tarp Nidos peizažų Prano Domšaičio galerijoje veikiančioje parodoje „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.–XX a. pirmosios pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo (Klaipėda) rinkinio“ aptarti keletą Klaipėdos ir Kuršių nerijos kultūros paveldo aspektų.

PROGRAMA
2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienį, 18.00 val.
Irmantė Šarakauskienė
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerija, Kaunas
Lietuvos dailininkai Kuršių nerijoje iki Antrojo pasaulinio karo

2019 m. spalio 16 d., trečiadienį, 18.00 val.
Dr. Vasilijus Safronovas
KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėda
Migracijos procesai Kuršių nerijoje po Antrojo pasaulinio karo

2019 m. spalio 24 d., ketvirtadienį, 18.00 val.
Dr. Jörnas Barfodas
Rytprūsių krašto muziejus, Liuneburgas (Vokietija)
Tapytojas Ernstas Mollenhaueris (1892–1963)
(su vertimu į lietuvių kalbą)

2019 m. spalio 30 d., trečiadienį, 18.00 val.
Doc. dr. Silva Pocytė, dr. Sigita Kraniauskienė
KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėda
KU Socialinių pokyčių studijų centras, Klaipėda
Klaipėdos kraštas po 1945 m.: naujosios visuomenės anatomija

2019 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 18.00 val.
Kristina Jokubavičienė
Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija
Nidos dailininkų kolonijos motyvai. „Itališkas vaizdas“ ir briedis kopose

 
Renginiai nemokami
Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir Neringos savivaldybė


Informacija tel.  (8 46) 410 421
Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda)

 

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.


 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX– XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 


 

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.

 

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.kkkc.lt
www.menokiemas.lt
www.kulturpolis.lt
www.facebook.com/tegyvuojakulturpolis

KKKC Parodų rūmuose – „Moterys mėnulyje“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. rugsėjo 6 d., penktadienį, 18 val. pristatoma Šiuolaikinio meno mėnesiui skirta paroda ir performansų platforma „Moterys mėnulyje“, kuratorės – Denise Ackerl ir Laima Kreivytė.

2019 m. sukako 50 metų, kai žmogus išsilaipino Mėnulyje. Nuo 1969 m. iki 1972 m., kai programa buvo nutraukta, Mėnulio misijose dalyvavo 12 vyrų. Nors misijai buvo ruošiamos ir 13 moterų, jos „nespėjo“. Mėnulis parodos dalyvėms yra atspirties taškas kalbėti apie žvilgsnį (teleskopinį, mikroskopinį, panoptinį, asmeninį), erdvines praktikas (vidinės ir išorinės erdvės dialektika, ribų transgresija) ir kūno dinamiką neįprastose situacijose (nesvarumas ir kt.). Menininkės taip pat gilinasi į žinojimo, galios ir lyties klausimus, pasitelkdamos mokslinius tyrimus ir mitologinius pasakojimus.

Ši eksperimentinė paroda svarbi ne tik dėl žmogaus galimybių, technologijų ar tolimo dangaus kūno tyrimų, bet ir dėl pasikeitusios žiūros. Svarbiausias dalykas, atsitikęs skrendant į Mėnulį, buvo visai ne tas, ko tikėjosi NASA. Astronautams buvo parengtos užduotys, ir viena jų – nufotografuoti Mėnulį. Bet žymiausia, daugiausiai reprodukuojama nuotrauka tapo visai ne žmogaus Mėnulyje, o kylančios Žemės fotografija (Earthrise), kuri net nebuvo įtraukta į misijos planą. Žmonės pirmą kartą istorijoje pamatė savo planetą iš kosmoso – kokia ji trapi ir pažeidžiama. Skrendant į Mėnulį buvo atrasta Žemė. Tai ypač aktualu dabar, kai klimato atšilimas kelia naujus iššūkius.

Mėnulis daugelyje kalbų yra moteriškos giminės, o lietuvių – vyriškos. Kaip kalba, moksliniai ir populiarūs vaizdiniai (fantastika, kino filmai, muzika) veikia mūsų svajones ir gyvenimą? Menininkėms pradėjus Mėnulio misiją, atsiveria nauji ateities scenarijai.

Parodoje dalyvauja erdvės problemas tyrinėjančios menininkės iš Didžiosios Britanijos, Suomijos, Austrijos, Kanados ir Lietuvos: Denise Ackerl, Dovilė Dagienė, Dileta Deikė, Eleanor Duffin & Jo Lathwood, Eglė Grėbliauskaitė, Aurelija Maknytė, Dalia Mikonytė, Eglė Ridikaitė, Marija Teresė Rožanskaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Valerie Tiefenbacher, Hanna Timonen, Naomi Woo, Birutė Zokaitytė, „Cooltūristės“ ir kt.

Paroda veiks iki 2019 m. spalio 6 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 

Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje. 

 

 

 

 

 

Klaipėdos vaikų ligoninėjė

(K. Donelaičio g. 7, Klaipėda)
 

Projektas „Sveika (,) Jūra“ - Klaipėdos vaikų ligoninėjė (K. Donelaičio g. 7, Klaipėda) rugsėjo 12 d., ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius pristato socialinio/meninio projekto „Sveika (,) Jūra“ parodą.

LDS Klaipėdos skyrius bendradarbiaudamas su VšĮ Klaipėdos vaikų ligonine įgyvendina projektą, kurio pagrindinė idėja yra meno kūrinio pasiekiamumas ir ekspozicinė niša socialiai jautrioms ir izoliuotoms visuomenės grupėms. Vaikai – viena iš labai jautrių visuomenės grupių, tačiau jie yra tie, kurie pakeis mus, kai suaugs. Metaforinė frazė, kad namų ir sienos gydo, o ligoninių koridoriai ir palatos baltomis steriliomis sienomis yra per slogios ir niūrios, nors labai šviesios, suformuoja aiškius uždavinius. Šviesa yra reikšmingiausia sąlyga meno kūrinio eksponavime, tad ligoninės erdvės gali būti tos, kurios abipusiai suteiks moralinės, psichologinės, vertybinės prasmės. Meno kūrinių integravimas į viešą erdvę pagyvins ją, o joje besilankančius ir joje laikinai besigydančius vaikus nuteiks optimistiškai, taip tikslingai randant auditoriją, kuri meno suvokėjui atneš ne tik estetinį pasigėrėjimą, bet ir realią psichologinę naudą. Psichologiniu požiūriu meno patyrimas yra nenuginčijama gydanti jėga, kuri per vizualinį potyrį, vaizduotės pagalba, skatina mintyse pasiekti užsimiršimo, pasveikimo efektą. Projekto „Sveika (,) Jūra“ motyvacinį pagrindimą pristatys psichologė Rima Mokusienė.

Projekto tikslui įgyvendinti buvo pakviesti skirtingų kartų, skirtingas patirtis visomis prasmėmis turintys menininkai, kurie ėmėsi kūrybiško atsiskleidimo sergančių vaikų labui. Projekto metu sukurti darbai eksponuojami Klaipėdos vaikų ligoninės visiems prieinamoje nuolatinėje ekspozicijoje. Projekte dalyvauja šie menininkai: Dalia Čistovaitė, Jolanta Vitkutė, Vitalija Petraitytė, Tatjana Simanaitienė, Antanas Garjonas, Ernestas Žvaigždinas, Martynas Jankevičius, Saulė Želnytė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Virginijus Viningas, Simona Martinkutė, Aušra Mačiulaitienė ir kt.

 

Klaipėdos apskrities  viešoji I. Simonaitytės biblioteka

(Herkaus Manto g. 25)

 

Edukacinė erdvė

(Herkaus Manto g. 9a)

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

 

Naujoji Klaipėdos galerija

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22)

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)

 

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

(Turgaus g. 8)

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyrius

(J. Janonio g. 9)

 

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

(Didžioji Vandens g. 2)

 

Pilies muziejus

(Priešpilio g. 2, Klaipėda)

 

Baroti galerija

 

Klaipėdos kultūros fabrikas

(Bangų g. 5A)

 

Galerija „si:said"

(Daržų g. 18)