Vykstančios parodos

Prano Domšaičio galerija (LNDM)

Pranas Domšaitis. Visada kelyje

„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspozicijąsveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / Kultūrpolis

„6 m³ galerija“ – dėmesys jauniems kūrėjams

KKKC Parodų rūmų centrinio įėjimo vitrinoje, pavadintoje „6 m³ galerija“, pasikeitė ekspoziciją. Iki šiol joje buvo rodomi Anastasijos Leliuk, iš Ukrainos atvykusios ir Lietuvoje laikiną prieglobstį radusios menininkės, darbai.

Nuo birželio 10 d. „6 m³ galerijoje“ eksponuojamas VDA Klaipėdos fakulteto studento Edvino Vygonto paveikslas taip pat buvo sukurtas reaguojant į karą Ukrainoje. Bakalauro baigiamojo darbo paveikslų ciklas „Sužalotas aš. Autoportretai“, susidedantis iš 6 drobių ir videoprojekcijos, – jauno žmogaus refleksija į per vieną dieną pasikeitusį pasaulį. Jis pasakoja apie tai, kaip karo šmėklos iš istorijos vadovėlių persikelia į kasdienybę, sugriaudamos saugaus ir patogaus gyvenimo viziją.

„6 m³ galerija“ veikia 24 valandas per parą.

Paroda „Vaizdas vilioja Vaizdą“

2024 m. vasario 23 d., penktadienį, 17:30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Broniaus Rudžio paroda „Vaizdas vilioja Vaizdą“. Parodoje pateikiami piešinių ciklai bus eksponuojami kaip atskiri vienetai arba jų instaliacijos. Piešiniai atlikti ant įvairaus dydžio ir struktūros popieriaus, naudojant akrilą, grafito miltelius, tušą ir kitas medžiagas. Pasak dailėtyrininko dr. Vido Poškaus, B. Rudžiui ypatingai „svarbūs visi piešinio aspektai – linija, štrichas, dėmė, skirtingi ir įvairūs šių elementų deriniai“.

Paroda veiks iki kovo 24 d.

Tapybos paroda „Gilūs paviršiai“

2024 m. vasario 23 d., penktadienį, 17:30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Eglės Kontrimienės-Degutis tapybos paroda „Gilūs paviršiai“. Joje bus eksponuojami darbai iš dviejų autorės ciklų „Fata Morgana“ bei „Dulkės ir rūdys“. Pasak vizualiųjų menų kritikės Rosanos Lukauskaitės, ciklas „Dulkės ir rūdys“ „sukurtas naudojant mišrią techniką, akrilą bei aerozolį – gali būti suprantamas, kaip tarpinė erdvė tarp laikinumo bei grožio, įprasminanti tradicinės japonų „Vabi Sabi“ (liet. „kuklus paprastumas“) estetikos principus“. O paveikslų ciklas „Fata Morgana“ – abstrakti, laisva, marinistinio peizažo interpretacija.

Paroda veiks iki kovo 24 d.

Paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę“

2024 m. vasario 23 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma tarpdisciplininė aštuonių šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“. Parodoje menininkai nagrinėja temas, susijusias su jų asmenine karo patirtimi Rusijos invazijos į Ukrainą metu, taikos ir saugumo ilgesiu, bandymais išgyventi, ateities viltimis. Parodos kuratorė – Yulia Sapiha (Юлії Сапігa). Parodos atidarymo dieną 18.00–18.45 val. Y. Sapiha ves ekskursiją po parodą anglų kalba. Partneriai – Šiaurės šalių namai Reikjavike, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Parodą finansuoja: Šiaurės ministrų taryba.

Paroda veiks iki balandžio 28 d.

Virtuali paroda „Nuo žagrės – prie šturvalo“

Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.

Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.

Baltija – mūsų namai

Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius

Virtuali Algirdo Taurinsko (1941–2017) retrospektyvinė paroda „Iš dirbtuvių…”

Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.

Liudos Liaudanskaitės paroda „Suknelė vasarai arba kaip gerai mirti“

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) vasario 15 d., ketvirtadienį, 17.30 val. atidaroma dailininkės Liudos Liaudanskaitės personalinė paroda „Suknelė vasarai arba kaip gerai mirti“ (kuratorė Danguolė Ruškienė). Parodos atidarymo metu vyks autorės performansas, kurį ji pakvies ne tik stebėti, bet ir jame dalyvauti. Ekspozicijoje – menininkei būdinga raiška nulietos akvarelės iš serijos „Pievoje“. Dalis šios serijos darbų 2022 metais buvo pristatyti tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“. Visada unikalių formų ir sprendimų ieškančios L. Liaudanskaitės kūriniuose atrodo, kad popieriaus faktūra sukuria savo pasaulį, sui generis, kuris nėra nei faktas, nei fikcija. Neretai liejant akvarelę yra taip susikoncentruojama ties technika, kad estetika tampa svarbesnė už idėjas, bet būtent techninių įgūdžių derinimas su vizija L. Liaudanskaitės darbuose atneša pačius netikėčiausius rezultatus. Jos akvarelės nukelia į beribę ramybės oazę, pažadina veik pirmykštį saugumo ir pilnatvės jausmą, nagrinėja amžiną žmogaus gamtoje temą. Būtent čia karaliauja laisvė ir lygybė.

Paroda veiks iki kovo 23 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

PRAKALBINKIM ŠVENTUOSIUS. Šventųjų vaizdavimo simbolika Bažnyčioje ir liaudies mene

Kovo 1 d., 17 val. kviečiame į įdomų ir įkvepiantį susitikimą „PRAKALBINKIM ŠVENTUOSIUS“, susipažinsime su šventųjų vaizdavimo simbolika bažnyčioje ir liaudies mene. „Prakalbinkime šventuosius” Onos Paulauskienės medinių skulptūrėlių ir Irenos Kvedarienės medžio raižinių parodos Klaipėdos etnokultūros centre.

Paroda veiks iki balandžio 10 d.

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Remigijaus Treigio paroda „lauko matavimas“

Kovo 6 d., trečiadienį, 17.30 val. Nišinėje galerijoje, veikiančioje Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, atidaroma Remigijaus Treigio paroda „lauko matavimas“ (kuratorė Danguolė Ruškienė). Parodoje – žinomam fotografijos menininkui neįprasti, nebūdingos raiškos kūriniai, žymintys du jo kūrybos momentus, kuriuos skiria dešimtmetis – 2013 m. ir 2023 m. – nuo fotografijos iki tapybos ir atgal.

R. Treigio kūryba visuomet buvo neatsiejama nuo jo aplinkos – asmeninės erdvės, tikslingai lankomų ir atsitiktinai aptinkamų vietų. Tai buvo patyriminės vietos, su kuriomis autorius užmegzdavo vienokį ar kitokį ryšį. Kita vertus, jam lyg ir nesvarbu kur ir kada jis atsiranda ir kuris realybės sluoksnis įsirašo jo fotografijoje. R. Treigys ne kartą akcentavo, kad būtent Klaipėdos krašto specifika – prūsiška architektūra, didesnę metų dalį ore tvyranti neperregima drėgmė – ūkanos ir rūkai, ištįsę horizontai tiesiogiai veikė jo pasaulėvoką ir formavo meninę raišką.

Paroda veiks iki kovo 25 d.

Tapybos paroda „Savanos“

Klaipėdoje – saulėtos nuotaikos užtaisas – Verdenės Monikos Valkiūnaitės paroda „Savanos“ Vasario 21 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Baltojoje galerijoje, atidaroma Vilniuje gyvenančios Verdenės Monikos Valkiūnaitės tapybos darbų paroda „Savanos“. Ekspozicijoje – spalvingos, tamsą ryškiu spinduliu skrodžiančios drobės. Autorė į šį optimistišką pasaulį kviečia visus, kurie ilgisi saulės ir šilumos, vaikiškai nekalto ir gal kiek naivoko buvimo. Ekspozicijoje – 30 ciklo „Savanos“ kūrinių, sukurtų per pastaruosius du metus. Šiuos savo kūrinius V. M. Valkiūnaitė jau pristatė Vilniuje ir Tartu (Estija).

Paroda veiks iki balandžio 20 d.

 

V. Antanavičiūtės fotografijų paroda „Lietaus vaikai“

Kovo 15 d. 17.30 val. bibliotekos 3 a. ekspozicinėje erdvėje atidaroma Vėtrės Antanavičiūtės fotografijų paroda „Lietaus vaikai“. Paroda skirta Pasaulinio autizmo supratimo mėnesiui ir dienai paminėti.

Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė – baigė dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje (1992-1998 m.). Nuo 1995 m. yra Lietuvos Fotomenininkų sąjungos narė. Surengė personalinių parodų Lietuvoje, Suomijoje. Yra dalyvavusi grupinėse parodose, foto ir meno festivaliuose Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Japonijoje, Kinijoje, JAV. Įvairiuose tarptautiniuose konkursuose yra pelniusi aukso, sidabro, bronzos ir daugelį kitų apdovanojimų.

Renginio partneris: Lietuvos Autizmo asociacija „Lietaus vaikai“

Paroda veiks iki gegužės 12 d.

Vlado Suncovo kinetinių skulptūrų paroda „Kaip šoka lapai?“

Ar kada atkreipėte dėmesį į krentantį medžio lapą? Kokius piruetus jis suka plaikstomas vėjo gūsio? Kaip grakščiai stiebiasi augalai, norėdami pasižiūrėti į saulės šviesą? Kaip keičiantis sezonams rangosi šakos? Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre laikinai įsikūrė fantastinės botanikos laboratorija, kurioje galėsite ne tik stebėti naujai sukurtų augalų-robotų choreografinius pasirodymus, tačiau ir pasigaminti savo paties išradimą.

Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Svetlanos Vasičkinos paroda

Nuo vasario 3 d. 13 val., Klaipėdos lėlių teatre veiks Svetlanos Vasičkinos paroda. Svetlana Vasičkina – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, Žaliakalnio gimnazijos jaunimo teatro „Otrada“ režisierė, mokytoja-metodininkė. Svetlanos Vasičkinos asmeninės parodos aktyviai keliauja po pasaulį ir Lietuvą, autorė savo darbus pristatė tarptautinėje parodoje „Teddyfun“ Sankt Peterburge, Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje, 2018 m. Tautinių kultūrų centre buvo eksponuojama paroda „Mes – Lietuvos vaikai“, o 2020 m. – „Carai, karaliai, imperatoriai…“. Parodoje Klaipėdos lėlių teatre lankytojai turės galimybę išvysti jaukiuosius peliukų namelius bei meškučių kolekciją. Parodos atidarymas ir lankymas nemokamas!

Paroda Klaipėdos lėlių teatre veiks iki kovo 31 d.

Vytauto Tomaševičiaus tapybos paroda „Ramybė viesulo aky“

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 18:30 val. KADS Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2/ Aukštoji g. 1, Klaipėda) duris atveria personalinė tapytojo Vytauto Tomaševičiaus paroda „Ramybė viesulo aky“. Spalvingiems, lengva ironija persmelktiems darbams V. Tomaševičius įkvėpimo šį kartą sėmėsi ir iš tarpukario Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus poezijos bei regėjimų, ir iš pastaraisiais metais aplink siaučiančių įvykių viesulų. Geopolitinės aktualijos ir intymusis gyvenimas autoriaus paveiksluose tampa dviem pagrindiniais poliais, aplink kuriuos sukasi šiandienės kasdienybės sūkuriai. Juos menininkas renkasi stebėti iš netikėčiausios ir kartu saugiausios vietos – vadinamosios viesulo akies, kurioje šviečia saulė, tvyro štilis ir ramybė. Šį pasirinkimą jis įgarsina rašytojo Zurabo Džavachišvilio žodžiais: „Būnant tame taške, sunku, beveik neįmanoma patikėti, kad netrukus viskas pasikeis, užslinks naktis, audra, uraganinis vėjas naikins viską tavo kelyje“.

„Tai mano bandymas išlikti savimi, kad ir kas vyktų aplinkui“, – aiškina V. Tomaševičius, kurio darbuose žiūrovas nesunkiai atpažins politikos ir kino pasaulio žvaigždes, savita maniera kuriamus urbanistinius miegamųjų rajonų peizažus ir susitaršiusias neramių minčių raizgalynes.

Paroda veiks iki kovo 13 d.

Tpytojo Broniaus Gražio ir skulptoriaus Arvydo Ališankos paroda „(PO)MIŠKIS 3“

Pomiškis Vikipedijoje apibrėžiamas kaip po miško skliautu želiantis miško atžalynas, galintis sudaryti naują medyną. Parodoje eksponuojamos tapytos drobės ir sukonstruotos skulptūros metaforiškai perfrazuoja pomiškio idėją. Po BAROTI galerijos skliautu želiantis minčių apie mišką „atžalynas” pateikia savitą požiūrį į miško gyvybingumą ir jo likimą. Šiuo atveju kalbame apie tapybos ir skulptūros sinergiją. Miško natūra derinama su žmogaus kūryba ir vaizduote. Parodoje dvimatės tapybos ir trimatės skulptūros formų kalbos tekstai pasakoja apie žmogaus ir medžio amžinąją draugystę. Deja, kad atsirastų atžalynas, reikia sunaikinti mišką ir ta draugystė ne visada tampa tokia šviesi. „Permąstytoje “ BAROTI galerijos erdvėje rodomi tapybos ir skulptūros kūriniai, nors turi skirtingas raiškas, savitas estetines ir energetines auras, tačiau tikime, kad šioje erdvėje jie puikiai susikalba tarpusavyje. Tapybos stačiakampiai tarsi langai į paslaptingas gamtos teritorijas, kuriose žmogaus ir miško santykis gali būti artimas ir pakankamai dramatiškas. Galerijos erdvėje dėliojami skulptoriaus rankomis ir mintimis sukonstruoti tvariniai iš medžio šakų. Skulptūrinės vizijos paradoksas, paukščių “statybinė” medžiaga (šakos) virsta skulptoriaus medžiaga. Miškas su visu savo turiniu yra gyvybė ir atgaiva, paslaptis, šviesa ir naktis… /Bronius Gražys ir Arvydas Ališanka/

Paroda veiks iki balandžio 10 d.

„Danieliaus Rusio metafizikos“

Kovo 8-ąją dieną, 17.30 val. Klaipėdos „Galerijoje Lyceum“ įvyks žinomo Lietuvos dailininko monumentalisto Danieliaus Rusio (g. 1964) kūrybos parodos „Danieliaus Rusio metafizikos“ atidarymas!

Pirmą kartą „Galerijoje Lyceum“ pristatomoje D. Rusio parodoje išvysite dar niekur viešai nerodytus tapybos kūrinius, kuriuose atsiskleis dailininko-eksperimentatoriaus dvasia bei mūsų nūdienos aktualijas atspindintys figūratyvinės tapybos šedevrai.

Paroda veiks iki kovo 30 d.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Paroda „Švyturiai ≠ Laivai“

Vasario 15 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Švyturiai ≠ Laivai“. Joje pristatomi tapybos bei grafikos darbai iš klaipėdiečių kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos Rytų Prūsijos XIX a.–XX a. I pusės dailės kolekcijos. Renginyje dalyvaus eksponuojamų kūrinių savininkai ir Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos narys Petras Bekėža. Rytų Prūsijos dailės paveldas remiasi dviem svarbiausiais regiono kultūrinės erdvės reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija.

Paroda veiks iki kovo 16 d.

Sauliaus Jokužio fotografijų paroda „Jausmų paletė“

2024 m. vasario 14 d., trečiadienį, 17.30 val. Naujojoje Klaipėdos galerijoje (mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22) atidaroma Sauliaus Jokužio fotografijų paroda „Jausmų paletė“. „Visur ir visada ieškokime grožio ir gėrio… NUODĖMĖ pati mus susiras”, – tokiu moto savo kūrybą Naujojoje Klaipėdos galerijoje pristato fotomenininkas Saulius Jokužys. Parodoje „Jausmų paletė“ – plačiabriaunė S. Jokužio fotografijų įvairovė: nuo lietuviško akto tradicijos – moters kūno ir gamtos sintezės – iki drąsių interpretacijų. Vienas ryškiausių Lietuvos fotomenininkų  savitu, netipišku aktams žvilgsniu transformuoja atskiras moters kūno dalis, detales ir visumą į estetiškai abstrahuotas formas. Žiūrovui pateikiamas originalus geometrinių elementų žaidimas, kur dėmesys koncentruojamas į kūno paviršiaus virpesį, metamorfišką plastiką, plokštumos ir linijos sąlytį. Papildomos detalės, naratyviniai pasakojimai tampa tiesiog nereikalingi. Švari ir aiški kompozicija, netikėti rakursai, stipri šviesos srauto ir spalvų sklaida – visa tai išryškina moters kūno grožį ir paslaptingumą…

Parodos lankytojų amžiaus cenzas – N-14.

Paroda veiks iki kovo 13 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

Kultūros centro „Žvejų rūmai“ Bendruomenės namai