„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
„Pusiaukelė“ – paroda apie žiūrėjimą ir skulptūros supratimą. Skulptorius Algirdas Bosas persvarsto laiką kaip čia pat vykstančio proceso ir jau nutikusių (suarchyvuotų) veiksmų eigos elementą. Tai retrospektyvinis žvilgsnis į kūrybinį ir asmeninį kelią, pasirinkimus, dvejones, tam tikras jausenas. Parodą sudaro skulptūros ir eskizai, sukurti 1975–2024 m., bei fotografijos, dokumentuojančios monumentus viešosiose erdvėse.
Algirdas Bosas (g. 1943) 1972 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros studijas. 1972–74 m. dirbo pedagogu Panevėžio dailės mokykloje, vėliau, 1992–2006 m., Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijoje. Parodose dalyvauja nuo 1973 m. Nuo 1975 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2000 m. apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu, 2016 m. – Žemaičių aukso ženkleliu. 2011 m. skulptoriui skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2018 m. suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas. Gyvena ir kuria Gargžduose.
Parodos atidarymas balandžio 19 d. 18 val.
KKKC Parodų rūmų centrinio įėjimo vitrinoje, pavadintoje „6 m³ galerija“, pasikeitė ekspoziciją. Iki šiol joje buvo rodomi Anastasijos Leliuk, iš Ukrainos atvykusios ir Lietuvoje laikiną prieglobstį radusios menininkės, darbai.
Nuo birželio 10 d. „6 m³ galerijoje“ eksponuojamas VDA Klaipėdos fakulteto studento Edvino Vygonto paveikslas taip pat buvo sukurtas reaguojant į karą Ukrainoje. Bakalauro baigiamojo darbo paveikslų ciklas „Sužalotas aš. Autoportretai“, susidedantis iš 6 drobių ir videoprojekcijos, – jauno žmogaus refleksija į per vieną dieną pasikeitusį pasaulį. Jis pasakoja apie tai, kaip karo šmėklos iš istorijos vadovėlių persikelia į kasdienybę, sugriaudamos saugaus ir patogaus gyvenimo viziją.
„6 m³ galerija“ veikia 24 valandas per parą.
2024 m. kovo 28 d., ketvirtadienį, 18.00 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Kristinos Ališauskaitės – Volungevičės tapybos paroda „Vandens veidas“.
Pasak filosofo Vytauto Ališausko, „žmogus, laikomas pirmuoju filosofu, graikas Talis, teigė, jog tikrovė, visa tikrovė, sudaryta iš vandens. „Kaip gi taip“? – sakytų sveikas protas. Juk tai prieštarauja mūsų patirčiai. Pasaulis yra tvirtas, apčiuopiamas, sugriebiamas. To, ko negalime sučiupti rankomis ar protu, – to ir nepažįstame, ir nevertiname.
Kristinos Ališauskaitės – Volungevičė kūryba tikslingai stoja į priešingą – graiko Talio – pusę. Tikrovę ji regi ir mums parodo pirmiausia kaip vandenį. Jos vaizduojamas vanduo nėra tas kasdienis vamzdžiais tiekiamas į mūsų butus, naudojamas gaminti maistui, plauti indams ar skalbti drabužiams. Tai nėra ir „natūralus“ bangelių vos sujudinamas ežero paviršius ar net neužmatoma okeano platybė, kurioje galingos bangos pakyla ir vėl ištykšta, nepalikdamos pėdsako.
Paroda veiks iki balandžio 28 d.
2024 m. kovo 28 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma naujausia Reginos Šulskytės paroda „Dvidešimt septyni sugrįžimai“. Fotografijų seriją autorė skiria mamos atminimui. Skaičius 27 siejamas su tam tikrais R. Šulskytės mamos gyvenimo etapais. Fotografijų seriją R. Šulskytė kūrė beveik penkis metus. Paroda anksčiau jau pristatyta Šiauliuose ir Vilniuje.
Naujausias R. Šulskytės ciklas „Dvidešimt septyni sugrįžimai“ (2018–2023) – natūrali jos kūrybos tąsa. Akivaizdu, kad dabar jai nereikia stimuliuoti nei jausmų, nei minčių, nes papildomos pastangos atrodytų pernelyg demonstratyviai. Užtenka remtis tikrais išgyvenimais, patirtimi ir netrukdyti jiems sugulti į fotografijų plokštumas. Galbūt todėl nekyla abejonių, kad viskas jos fotografijoje turi būti taip, o ne kitaip. Niekas čia negali nei keistis, nei koreguotis. Ar ne taip atrodo suvokimas, kad ne laikas yra mūsų rankose, bet mes jo galioje?“.
Paroda veiks iki balandžio 28 d.
2024 m. kovo 29 d., penktadienį, 17 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaroma fotografijų paroda: „Lietuvos Karinės jūrų pajėgos – NATO – 20 metų kartu!“. Paroda – skirta paminėti faktą, jog 2004 m. kovo 29 d. Lietuva su kitomis šešiomis Europos valstybėmis įstojo į Šiaurės Atlantos sutarties organizaciją – NATO. Parodos lankytojai susipažins su karinių laivų įrangos eksponatais bei nuotraukomis iš įvairių karinių mokymų jūroje bei sausumoje. Fotografijų autorius – lvn. Tomas Donauskas. Kuratorė – Simona Agota Martinkus. Fotografijų ir karinių objektų ekspoziciją papildys Klaipėdos kūrėjų – Karolio Pauliko ir Viktoro Gineičio vaizdo bei šviesos instaliacijos. Parodoje taip pat ypatingas dėmesys – interaktyviems edukaciniams užsiėmimams, pritaikytiems įvairaus amžiaus žmonėms. Lankytojai galės išmėginti išminavimo žaidimų seriją; arba artilerijos taikymosi ir ugnies paleidimo mechanizmus.
Atidarymo vakaras bus ypatingas dar ir tuo, kad visus parodos ekspozicijos elementus galėsite išvysti „lazerinės jūros“ bangavimuose, o kartu su parodos kuratore bei instaliacijas sukūrusiais menininkais, leisitės į kelionę tarp karinių ir jūrinių vandens takų.
Paroda veiks iki balandžio 28 d.
2024 m. vasario 23 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma tarpdisciplininė aštuonių šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“. Parodoje menininkai nagrinėja temas, susijusias su jų asmenine karo patirtimi Rusijos invazijos į Ukrainą metu, taikos ir saugumo ilgesiu, bandymais išgyventi, ateities viltimis. Parodos kuratorė – Yulia Sapiha (Юлії Сапігa). Parodos atidarymo dieną 18.00–18.45 val. Y. Sapiha ves ekskursiją po parodą anglų kalba. Partneriai – Šiaurės šalių namai Reikjavike, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Parodą finansuoja: Šiaurės ministrų taryba.
Paroda veiks iki balandžio 28 d.
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) kovo 28 d., ketvirtadienį, 18.30 val., atidaroma grafikės Ingos Šmitienės personalinė paroda „Corrosio“. Atidarymo metu vyks imersyvus, gastronominis žaidimas „Likimo skonis“.
Ekspozicijoje pristatomi grafikos ciklai, tyrinėjantys žmogaus dinamikos, jausmų ir laiko temas per figūrinės grafikos prizmę, akcentuojant „korozijos“ sąvoką kaip laiko tarp judesio ir sąstingio, dabarties ir prisiminimų metaforą. Paroda „Corrosio“, įkvėpta rūdijimo proceso, pabrėžia rūdijančių spalvų plokštumų simbolizmą, atspindintį laiko bei aplinkos poveikį. I. Šmitienė siekia sukelti įvairių emocijų spektrą ir skatinti žiūrovus gilintis į svarstymus apie tuos veiksnius, kurie yra lemiami žmonių gyvenimo kokybei bei tarpusavio santykių formavimuisi.
Paroda veiks iki gegužės 4 d.
Klaipėdoje – saulėtos nuotaikos užtaisas – Verdenės Monikos Valkiūnaitės paroda „Savanos“ Vasario 21 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Baltojoje galerijoje, atidaroma Vilniuje gyvenančios Verdenės Monikos Valkiūnaitės tapybos darbų paroda „Savanos“. Ekspozicijoje – spalvingos, tamsą ryškiu spinduliu skrodžiančios drobės. Autorė į šį optimistišką pasaulį kviečia visus, kurie ilgisi saulės ir šilumos, vaikiškai nekalto ir gal kiek naivoko buvimo. Ekspozicijoje – 30 ciklo „Savanos“ kūrinių, sukurtų per pastaruosius du metus. Šiuos savo kūrinius V. M. Valkiūnaitė jau pristatė Vilniuje ir Tartu (Estija).
Paroda veiks iki balandžio 20 d.
Kovo 15 d. 17.30 val. bibliotekos 3 a. ekspozicinėje erdvėje atidaroma Vėtrės Antanavičiūtės fotografijų paroda „Lietaus vaikai“. Paroda skirta Pasaulinio autizmo supratimo mėnesiui ir dienai paminėti.
Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė – baigė dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje (1992-1998 m.). Nuo 1995 m. yra Lietuvos Fotomenininkų sąjungos narė. Surengė personalinių parodų Lietuvoje, Suomijoje. Yra dalyvavusi grupinėse parodose, foto ir meno festivaliuose Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Japonijoje, Kinijoje, JAV. Įvairiuose tarptautiniuose konkursuose yra pelniusi aukso, sidabro, bronzos ir daugelį kitų apdovanojimų.
Renginio partneris: Lietuvos Autizmo asociacija „Lietaus vaikai“
Paroda veiks iki gegužės 12 d.
Kovo 27 d., trečiadienį, 17.30 val. Nišinėje galerijoje (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje) atidaroma Angelos Danielos Skaizgirytės paroda „Laiškas vėlesniam sau“. Tai – pirmoji jaunos autorės personalinė paroda, pristatanti jos fotografijų ciklą, sukurtą 2023–2024 metais. Fotografijose – vizualūs pastebėjimai, kontrastingi žmogaus gyvenimo etapai –jaunystė ir senatvė, polėkis ir branda, nerūpestingumas ir globa. Autorės užfiksuoti momentai nuveda prie neįprastai jaunam žmogui gilių apmąstymų apie būties prasmę, supratimą, savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimą ir gana staigų situacijos pasikeitimą. Dauguma jos fotografijų – ne išlaukti ar surežisuoti momentai, bet gatvėje pagautos akimirkos. Tai – gyvenimas, kuris aplink mus vyksta nuolat, tik pernelyg retai jį pastebime. A. D. Organizatorius – Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras.
Angela Daniela Skaizgirytė (g. 2007 m., Kaune) mokosi Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje ir Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre. Fotografijos ją moko fotomenininkas, fotografijos mokytojas Gediminas Juška. A. D. Skaizgirytė – Klaipėdos miesto mokinių fotografijos darbų parodos „Polėkis“ (2023) dalyvė, nominuota už geriausią kolekciją ir geriausią temos interpretaciją. 2024 m. ji dalyvavo jungtinėje parodoje „Pa’matai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose.
Paroda veiks iki gegužės 18 d.
Balandžio 24 d., trečiadienį, 17.30 val., Baltojoje galerijoje, veikiančioje Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, atidaroma dailininkės Irminos Viningienės personalinė paroda „Lengvas buvimas“. Ekspozicijoje – didesnių ir mažesnių formatų tapybos darbai, kuriuose portretai, figūrinės kompozicijos, sodrių spalvų peizažai ir jautrios šviesos nugludinti natiurmortai. Tai – patys naujausi ir senesni autorės kūriniai. Visi jie grindžiami momentine nuotaika, išprovokuota emocija, nukreipiančia į santykio su suvokėju užmezgimą. Autorės kuriami vaizdai reflektuoja labai asmeniškai ir siekia išprovokuoti estetinį pasitenkinimą, intymų ryšį tarp kūrinio ir žiūrovo. Čia vienodai svarbu viskas – spalva, linija, dėmė, nes tik visuma pajėgi ištransliuoti tą užtaisą, kurį autorė parengė žiūrovui. Organizatorius – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.
Paroda veiks iki birželio 22 d.
Ar kada atkreipėte dėmesį į krentantį medžio lapą? Kokius piruetus jis suka plaikstomas vėjo gūsio? Kaip grakščiai stiebiasi augalai, norėdami pasižiūrėti į saulės šviesą? Kaip keičiantis sezonams rangosi šakos? Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre laikinai įsikūrė fantastinės botanikos laboratorija, kurioje galėsite ne tik stebėti naujai sukurtų augalų-robotų choreografinius pasirodymus, tačiau ir pasigaminti savo paties išradimą.
Paroda veiks iki gegužės 31 d.
Ši, Klaipėdoje, Baroti galerijoje (Didžioji Vandens g. 2) , rengiama paroda yra absoliučiai kita, tačiau visiškai natūrali ankstesnės parodos („Karalius – nuogas“), vykusios Vilniuje, tąsa. Tai savotiška to paties sezono antroji sesija. Vaidina tie patys pagrindiniai personažai: karalius, karalienė, karaliūnas ir keli karaliukai. Bet įvykiai – visai kiti. Jeigu pirmojoje dalyje buvo matuojami nauji drabužiai, jie rodyti liaudžiai, tai šiuo atveju autorius gilinosi į monarchinio intymumo problematiką. Leitmotyvas yra Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo Vazos ir jo pirmosios sutuoktinės Cecilijos Renatos maudynės Merkio upėje. Įsimintiną įvykį savo dešimties eilėraščių cikle prieš keturis šimtus metų netiesiogiai yra apdainavęs Sarmatų Horacijus – Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Situacija labai žmogiška – karštą vasaros dieną pietinės Lietuvos smėlynuose po elnių, stirnų, briedžių ir šernų gainiojimo (stumbrai ir taurai jau yra sumedžioti) savo nuogus suprakaitavusius kūnus į šaltus Merkio vandenis įmerkia mėlyno kraujo atstovai. Toks, visiškai žemiškas veiksmas, jis tarsi nukarūnuoja Dievo pateptuosius ir elekciniame seime išrinktuosius (primintina, kad Respublikoje sostas būdavo renkamas, o ne paveldimas). Panašų persikūnijimą kadaise regėjo Anderseno pasakos minia, susidūrusi su „naujais karaliaus drabužiais”. Vladislovo ir Cecilijos Renatos atveju viską patiria drakonui pasiaukojusios mergaitės. Tragedija artėja, nes karaliai irgi tampa žmonėmis.
Kaip galima spręsti iš aukščiau esančio pasakojimo, V. Poškaus tapybos ir piešinių inspiracijos šaltiniais yra visokiausi tekstai. Jie gali būti perskaityti arba paties parašyti. Kartais prasilenkiantys su tikrove, neretai įtakoti realių faktų. Dailininkas juos vizualiai interpretuoja, kurdamas dar kitokias istorijas. Literatūrinis tapybos ir piešinių pradas yra nekvestionuojamas. Tad apie ką ši paroda? Ji yra apie mergaites, pamačiusias besimaudantį karalių ir taip pasiaukojusias drakonui.
Paroda veiks iki gegužės 8 d.
Balandžio 19 dieną, 17.30 val. „Galerijoje Lyceum” pristatysime klaipėdietės tapytojos, akvarelistės, Lietuvos dailininkų sąjungos narės Tatjanos Simanaitienės tapybos parodą „Jausmų koordinatės”. Tatjana Simanaitienė gimė 1964 m. Turkmėnijoje. 1986 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, pramoninio dizaino specialybę. 1992 m. Vilniaus dailės akademijos, Kauno fakultete įgijo architektūrinio dizaino specialybę. Nuo 1989 metų aktyviai dalyvauja parodinėje veikloje Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2015 metų priklauso Lietuvos Dailininkų sąjungai. Personalinėje parodoje „Jausmų koordinatės” bus pristatomi pastarųjų trijų metų dailininkės kūriniai, kuriuose kuriuose užfiksuotas impresionistinis, jautrus dailininkės žvilgsnis į ją supančią aplinką, momento laikinumą ir trapumą, pasitelkiant smulkų, niuansuotą potėpį, pastelinius spalvų tonus, improvizuotas kompozicijas. Parodos atidarymas – balandžio 19 dieną, 17.30 val. Renginio vieta – „Galerija Lyceum”, Danės g. 9, Klaipėda.
Paroda veiks iki gegužės 4 d.
2024 m. balandžio 10 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Penktasis Dievo įsakymas…“. Renginyje dalyvaus Lenkijos dailininkų sąjungos Poznanės skyriaus pirmininkas Mark Maksimovich, Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Dorota Mamaj bei projektų koordinatorius Andrzej Kierulis. „Parodos „Penktasis Dievo įsakymas…“ tikslas – visų karo paliestų žmonių parama. Paroda, susijusi su Dekalogo įsakymu „Nežudyk“, meninėmis priemonėmis pasakoja apie karą, Rusijos agresiją ir viską, kas dabar su tuo susiję. Joje dalyvauja Lenkijos dailininkų sąjungos Poznanės skyriaus nariai bei kviestiniai Lenkijos menininkai ir poetai. Paroda Poznanės galerijoje „U Jezuitów“ pristatyta per pirmąsias 2022-aisiais Ukrainoje prasidėjusio karo metines – 2023 m. vasario 24 d., tai buvo ne tik simboliška, bet ir tiesiogiai prisidėjo prie šio renginio tikslų“, – parodos kuratorė Liza Kesauri.
Paroda veiks iki gegužės 31 d.
Paroda „Pavasario įkvėpimas“ – pirma personalinė Elenos paroda, kur menininkė nuoširdžiai dalinasi savo įkvėpimu, ryškiomis spalvomis ir emocijomis. Tapyba jai yra savotiška meditacija, suteikianti galimybę atskleisti bekraštį, saulėtą ir pozityvų savo vidinio pasaulio matymą. Paveiksluose matomas temperamentas, neleidžiantis tūnoti pilkoje kasdienybėje ir vejantis skubėti į priekį, nenumaldomu ir pavojingai svaiginančiu greičiu, išsiveržia, išsilaisvina paveikslų spalvose, šviesos žaisme, horizontų erdvėje, potėpių intymume. Nesuvaldoma jėga, PAVASARIU, veržiasi užkoduota paveikslų energetika, užburianti pozityvumu kiekvieną žvelgiantį į Elenos tapybos darbus. Jos darbuose išjaustas ir gilus kiekvienas potėpis ir jokio kartėlio, jokio skausmo šešėlio, tik gėris, grožis ir šviesa. Ir meilė: meilė viskam, kas arti, kas mus supa, meilė artimui ir gyvenimui.
Paroda veiks iki balandžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje (Šlaito g. 6A).
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) 2024 m. balandžio 3 d. bus atidaryta Šarūno Šarkausko tapybos paroda „Terminalas/Judėjimas“. Paroda lankytojus panardins į spalvingą, geras emocijas žadinantį dailininko kūrybos pasaulį, kuriame gamtos motyvai subtiliai susipina su žmonių figūromis.
Iš pirmo žvilgsnio Š. Šarkausko tapyba, pasižyminti ryškiu spalviniu koloritu, atrodo apgaulingai paprasta, tačiau iš tikrųjų kiekviename paveiksle slypi filosofinė potekstė, kurią reikia išlukštenti. Rašytoja, kultūrologė Audronė Meškauskaitė, analizuodama menininko kūrybą, akcentavo jos kolorito ir emocinės prasmės kontrastą: „Š. Šarkausko paveikslai pirmiausia prasiveria spalvomis, kviečia mėgautis ryškiais, kontrastingais deriniais ir išspinduliuoja gausų džiugesio srautą. Skaidrūs, švarūs, lengvi potėpiai sukuria nerūpestingumo ir harmonijos įspūdį, lengvai įsiūbuoja ir netikėta derme suguldo kompozicijos detales“.
Paroda veiks iki balandžio 27 d.
