Lapkričio
03 d.

Lapkričio mėnesio "National Geographic Traveler Israel" numeryje kapitonų miestas Klaipėdą!


Šią savaitę prekyboje Izraelyje turėtų pasirodyti spausdinta žurnalo National Geographic Traveler Isreal" versija, kuriame žurnalistė Daphne Raz ir fotografas Eddie Gerald dalinasi savo vasaros įspūdžiai gintariniame Lietuvos pajūryje ir pasakoja apie gintarinį paplūdinį, kapitonų miestą Klaipėda, judančių smėlių kraštą.

Ištrauka:

 “Gintarinis pliažas.”

"Aš esu gintaro medžiotojas",-sako Igoris Osenč, iš Karklės turizmo ir informacijos centro (ar sutiktas tame centre), - "Naktis. Diena. Vasara. Žiema. Alkanas ar sotus. Nesvarbu,  - aš einu į jūrą. Kartais – nieko nerandu, kartais didžiūliai ledo gabalai daužosi į mane, bet nekreipdamas dėmesio į skausmą ar šaltį aš lieku jūroje, tam kad surasti gintaro." 

 “Kapitonų miestas”

 Vasaros audra persekioja mus keliu į Klaipėdą. Audra greitai prasidėjusi – greitai pasibaigė. Liko tik keli tamsūs debesys, kuriuos vėjas gena šalin ir ošimas, kurį girdime. O gal tas keistas garsas yra ne vėjo ošimas bet žmonių ūžesys iš kasmet Klaipėdoje organizuojamo festivalio į kurį susirenka beveik 500,000 žmonių?

 “Tarp vandens ir vandens”

Žuvėdros lydi keltą, išplaukiantį iš Klaipėdos ir tęsia savo kleketuojantį skydį po pilktėlėjusiu dangum. Raudonas kelto kilis pjausto vandenį. Tai vienintelis kelias nusigauti iki Kuršių Nerijos – 98 km smėlio pakrantės kurios viena pusė apsupta marių, o kita – Baltijos jūros.

“Judantys smėliai”

Kelio gale laukia Nida. Tolimas žvejų kaimelis buvo atrastas poilsiautojais tik 19a. Nors kuršiai (leituviškų ir vokiškų šaknų turintys) gyventojai jau nebekalba savo kalba ir daugelis jų buvo priversti palikti savo gyvenvietes antro pasaulinio karo metu. Šiandien tik mediniai antkapiai primena kažkada čia gyvenusią bendruomenę.  Čia nerasite viešbučių. Čia net nėra plaukiojimo baseinų. Tik smėlis, jūra, ir pušų kvapas, nešamas vėjo. 

Visas straipsnis hebrajų kalba čia