* Skulptūrų parkas Klaipėdoje

Tai buvusios senosios kapinės. 1820 m. buvo atidarytos centrinės miesto kapinės prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių. Kapavietės buvo sulygintos Sovietų valdžios įsąkymu. Šiandien likę tik keli antkapiai. „Raudonasis“ teroras naikino viską kas gyva, netgi kas mirę: jis nesustojo net ties Klaipėdos kapinėmis. Sovietų valdžia įkūrė čia skulptūrų parką. Parke galime pamatyti paminklą tiems, kurie čia buvo palaidoti iki 1944 m. Parke stovi paminklas 1923 metų sukilimo dalyviams. Jo autorius – Brakas. Čia palaidoti žuvę sukilėliai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos mūšyje. Paminklas-obeliskas buvo pastatytas 1925 m. ir yra autentiškas damarkacinis (pasienio) stulpas, skyręs Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios.

 
* Klaipėdos Universiteto Botanikos sodas

Kretingos g. 92, LT-92327 Klaipėda
Tel:  + 370 46 398 833;
+370 46 398 832; +370 616 40371
el.paštas: bs@ku.lt; www.ku.lt/sodas
 
Darbo laikas:
I-V 08:00-16:30
V 08:00-15:30
VI-VII Laisvadienis

Lankymo laikas:
(Nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d.)
I-V 08:00 – 18:00
VI 10:00 – 15:00
VII Laisvadienis

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas yra įsikūręs buvusio Karališkojo Tauralaukio parko teritorijoje.
1802 metais birželio mėnesį Tauralaukio dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Tai buvo nuo Friedricho I ir Petro Didžiojo laikų pirmasis Prūsijos ir Rusijos monarchų susitikimas. Klaipėda tapo žinomu karališkojo susitikimo miestu. Tai suteikė miestui garbės ir pasitikėjimo. Istorikai vieningi dėl teiginio, kad joks kitas valdovų susitikimas nebuvo toks ilgalaikis ir įtakingas, kaip šis Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimas Klaipėdoje. Ši draugystė turėjo įtakos ir pergalei prieš Napoleoną. Čia gimusios ilgos draugystės tarp dviejų monarchų (tarp dviejų karališkųjų dinastijų – Romanovų ir Hohencolerių) prisiminimui buvo pasodintas parkas. Parko takai anglišku stiliumi buvo suplanuoti laisvai, vingriomis linijomis. Augo ąžuolai, liepos, platanai, veimutinės pušys, kaštonai. O aplink apskritą gėlyną šalia centrinio dvaro pastato – dekoratyviniai krūmai.
Vėlesniais laikais Klaipėdoje, o taip pat ir Tauralaukyje dažnai lankėsi Wilhelmo III ir Luizės palikuonys ir sosto įpėdiniai.

KU Botanikos sode taip pat teikiamos šios paslaugos:

1. Konsultuojama įvairiais augalų auginimo ir priežiūros klausimais. Teikiama visapusiška informacija apie vaistinių ir prieskoninių, vienamečių ir daugiamečių gėlių bei sumedėjusių augalų sodinimą, tręšimą, apsaugą nuo ligų ir kenkėjų, dauginimą ir pan
2. Atliekama dekoratyvinės augalijos rūšinės įvairovės analizė ir apskaita to pageidaujančių institucijų teritorijose.
3. Prekiaujama įvairių augalų sodinukais. Nuolat parduodami: sodinukai gyvatvorėms (skėstašakė slyva, Zyboldo obelis, paprastasis ligustras), kalninės pušys, europiniai kėniai, paprastosios eglės, trilapės ptelijos, įv. šeivamedžiai, krūminės sidabražolės, kauleniai, raugerškiai, stefanandros, įv. rūšių ir formų kadagiai, puskiparisiai, tujos ir t. t. Kainos – mažiausios Klaipėdoje.

* Pajūrio regioninis parkas

Tel/faks: +370 46 412 483
Vilties g. 6 (administracija)
El. paštas parkas@gmf.ku.lt
Daugiau informacijos rasite internete adresu: www.pajuris.info/lt

Tai valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Parko plotas užima 5033ha sausumoje ir 30km jūros akvatorijoje. Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, bet čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Siekdama išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui.

Parke yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, rekreacinės bei žemės ūkio teritorijos.

* Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Kuršiu nerijos nacionalinio parko gamtos ekspozicija
Smiltynės g. 11
tel. +370 46 402 256
faks. +370 46 402 257
info@nerija.lt, www.nerija.lt

Darbo laikas: III-VII 11:00-18:00
Lankymas mokamas: suaugusiems - 5 Lt, vaikams, moksleiviams, studentams, pensininkams - 2 Lt.

* Gamtininkų centras "Mini Zoo"

Jonušų km., Klaipėdos r. (10-as kilometras važiuojant automagistrale Klaipėda - Vilnius)

Darbo laikas:
Nuo 11.01 d. iki 03.31 d. VI-VII bei švenčių dienomis nuo 10:00 iki 17:00 val.
Nuo 04.01 d. iki 10.31 d. I-VII nuo 10:00 iki 20:00 val.

Kontaktai:
Gamtininkų centras „MiniZoo“

Jonušų k., Dauparų – Kvietinių sen.,

Klaipėdos raj., Lietuva

Mob. +370 687 10283, Tel. +370 46 475 063

El. paštas: edvardas@zoosodas.com

Važiuojant iš Klaipėdos Kauno link dešimtajame kilometre poilsiautojo akį turėtų patraukti nesena nuoroda dešinėn - į gamtininkų centrą "Mini Zoo", įsikūrusį Jonučių kaime. Tai privatus zoologijos sodas Klaipėdos rajone, kuris buvo įkurtas 2002 m. Savininkas - Edvardas Legeckas. Aptvarus bei gyvenamąsias vietas įrengė ir gyvūnus prižiūri patys šeimos nariai, kartais padedami giminaičių, draugų ar iš mokyklų atvažiuojančių moksleivių.
Gyvūnai čia apsigyvena padedant Lietuvos, Lenkijos, Kaliningrado ir Latvijos zoologijos sodams. Didžiausią įspūdį lankytojams paliekantys egzotiškieji augintiniai - kupranugariai, juodoji meška, tigrai, kengūros ir sidabrinių auksinių spalvų fazanai. Daugelį pralinksmina ir pakelia nuotaiką išdaigininkės beždžionėlės. Plėšrieji gyvūnai gyvena narvuose, o danielius, lamas, dėmėtuosius elnius ir asilus galima sutikti besiganančius pievose ir, jei jie leisis, - netgi paglostyti, pamaitinti ar nusifotografuoti. Yra ir keli tvenkiniai, kuriuose karštą dieną gyvūnai plaukioja ar malšina savo troškulį. Taip pat nestinga įvairiausių garsų - nuo nenuilstančių papūgėlių gausos, išdidžių gandrų, paslaptingų pelėdų iki didingųjų erelių.

* Trinyčių parkas

Šis parkas - tai vienas iš vaizdingiausių parkų mieste. Šioje teritorijoje XVIII a. buvo įsikūrusios Joniškės(Janischken), Būtsargių(Budsargen) ir Justenhofo(Justenhof) dvarų sodybos. Šiandien parke augantys augalai, tai šių dvarų parkų likučiai. Parke dominuojančios medžių rūšys: mažalapė ir paprastoji liepa, trapusis gluosnis, paprastasis klevas, uosialapis klevas, paprastasis uosis. Parke augantys vertingi krūmai: baltauodė meškytė, sidabriniai žilakrūmiai. Vertingos sodinių putinų, Vanhuto lanksvų grupės, šiaurės vakarų pakrantėje auga miškinė mėta. Pavieniui aptinkami miškiniai erškėčiai, darželiniai jazminai.. Svarbus parko akcentas ir kraštovaizdžio elementas - tvenkinys, minimas jau nuo XVI amžiaus kaip Malūno tvenkinys. Jis buvo dalis Danės upės atšakų, vėliau pastatyta užtvanka. Tvenkinio pakrantės apaugusios nendrais, švendrais, ajerais, viksvomis, vilkdalgiais. Nemaža čia vandens augalų: lūgnių, elodėjų, papliauškų, plūdenų. Miestiečiai mėgsta lesinti didžiąsias antis, laukius, gulbes. Prie Trinyčių tvenkinio retkarčiais atklysta bebrai, pastebėtos ondatros.

* Draugystės parkas

Parkas randasi pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Tai buvusios jau XVII a. įsikūrusios Gedminų (Gotzhofen) dvaro valdos teritorija. Po karo išlikę dvaro ūkiniai pastatai buvo nugriauti, o dvaro pastatas 1978 metais buvo restauruotas ir pritaikytas mokymo įstaigai. Buvusi dvaro teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta gyventojų poilsio poreikiams. Parke auga vietinės kilmės ir introdukuoti (svetimžemiai) augalai. Iš vertingiausių - paprastasis ir raudonasis ąžuolai, paprastasis bukas, baltažiedė robinija, europinis maumedis, paprastasis ir švedinis šermukšniai, uoginė obelis, paprastasis kaštonas, didžialapė liepa ir kt. Didesnėje dalyje parko teritorijos vyrauja pusamžiai medžiai. Šiaurinėje parko dalyje susiformavęs kiek per tankus, tačiau gana patrauklus paprastųjų kaštonų, raudonųjų ąžuolų, didžialapių liepų bei paprastųjų uosių želdynas. Pietinėje parko dalyje, prie tvenkinio bei šalia Balsio menų gimnazijos, išsiskiria brandžių medžių - paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bukų, paprastųjų vinkšnų, mažalapių liepų - grupė. Vertinga paprastųjų kaštonų alėja. Centrinėje parko dalyje grupėmis pasodinti paprastieji uosiai, karpotieji beržai, paprastosios eglės. Parke yra įrengtas dviračių takas.

* Treko parkas

Parkas randasi šalia Šv. Kazimiero bažnyčios. Parko teritorija - tai buvusio Karališkojo miškelio dalis. Čia vyrauja juodalksniai ir paprastieji skroblai, gausu paprastųjų uosių, mažalapių bei paprastųjų liepų, paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bei uosialapių klevų. Vienas vertingiausių  šio parko medžių - paprastasis bukas. Parke išsiskiria brandžių mažalapių liepų grupės, augančios abipus Šv. Kazimiero bažnyčios. Vertinga paprastųjų ąžuolų grupė, ypač šios rūšies glaustašakė forma.

* Parkas prie Reikjaviko ir Smiltelės gatvių

Parkas įdomus bioįvairovę didinančiais kraštovaizdžio elementais. Vakarinėje dalyje yra bevardis tvenkinys, rytinėje - kalva (pagal šalia esančios gatvės pavadinimą, vadinama - Simonaitytės kalnu). Miškelyje išlikęs natūraliems drėgniems juodalksnynams artima žolinių augalų rūšinė sudėtis. Visoje teritorijoje išsibarstę natūralūs gojeliai, aptinkama brandžių medžių ir naujai pasodintų. Daugelis medžių, ypač paprastieji uosiai, juodalksniai, paprastosios vinkšnos yra įspūdingų matmenų, jų kamieno apimtis siekia 3-4 metrus. Čia dar auga juodasis šeivamedis ir paprastoji ieva.

* Ąžuolų giraitės parkas

Parkas randasi prie „Ąžuolyno" gimnazijos. Iš viso čia aptinkama apie 20 dendrofloros rūšių. Didžiausią žiedinių dalį sudaro paprastieji ąžuolai, kurie yra vidutinio amžiaus. Taip pat parke gausu vienapiesčių gudobelių, mažalapių bei paprastųjų liepų, paprastųjų klevų. Parkas yra intensyviai lankomas, yra atnaujintų takų, įrengta suoliukų.

* Debreceno gatvės skveras

Skvere auga vietinės floros medžiai - paprastasis uosis, paprastasis klevas, mažalapė liepa, paprastasis ąžuolas, paprastoji eglė. Aptinkama ir vertingesnių svetimžemių medžių - tai raudonasis ąžuolas, didžialapė liepa, švedinis šermukšnis. Šiuo metu parke auga tik vienos rūšies vertingesni krūmai - paprastoji alyva.

* Storosios liepos skveras

Skveras randasi pietinėje Klaipėdos dalyje, buvusioje XVIII a. Špichuto (Speckischken) dvaro valdos teritorijoje. Skvere aptinkama 18 medžių ir krūmų rūšių. Čia vyrauja šie medžiai: paprastasis klevas, mažalapė bei paprastoji liepos, kanadinė tuopa. Taip pat gausu paprastųjų šermukšnių, karpotųjų beržų, paprastųjų ąžuolų. Skvero centre yra brandžių - paprastojo ąžuolo, mažalapės liepos, paprastojo kaštono - medžių alėja. Šio skvero pasididžiavimas - gamtos paminklu paskelbta storoji liepa. Šis medis maloniai nuteikia kiekvieną, apsilankiusį skvere.

* Priestotės gatvės skveras

Šalia geležinkelio stoties esančiame skvere dominuoja paprastieji klevai. Taip pat gausu mažalapių liepų, švedinių ir paprastųjų šermukšnių, pilkųjų tuopų. Skvere prie geležinkelio linijos naujai pasodinta mažalapių liepų eilė.

* Žvejo skulptūros skveras

Tai miesto širdyje, šalia Danės upės, įkurtas skveras. Šiame skvere vyrauja mažalapės liepos, uoginės obelys, jazminai.

* Danės skveras

Šiame skvere aptinkama nemaža dendrofloros įvairovė. Vertingesni augalai: platanlapis, ginalinis ir trakinis klevai, didžialapė liepa, baltažiedė robinija, švedinis šermukšnis, europinis maumedis, tarpinė forsitija, Zyboldo obelis ir kt. Išsiskiria brandžių platanlapių klevų grupė, japoninių vyšnių sakūrų grupė.