Klaipėdos skulptūrų parkas

Kada įkurtas parkas? 1977-aisiais.
Kiek skulptūrų jame? 116.
Kiek skulptorių jas kūrė? 67 (per 15 parko kūrimo metų).
Kur parkas įkurtas? Senųjų miesto kapinių, veikusių 1820-1959 m., vietoje.
Kodėl verta apsilankyti parke? Pamatysite moderniosios lietuvių skulptūros galeriją po atviru dangumi. Pasivaikščiosite Klaipėdos XIX a. - XX a. pirmos pusės istorijos pėdsakais (J. L. Vynerio kapas, 1923 m.  sukilimo memorialas, II Pasaulinio karo atminties vietos, Negrįžusių iš jūros atminimui ir kt.). Pailsėsite medžių bei meno prieglobstyje.

Skulptūrų parkas, tai buvusios senosios kapinės. 1820 m. buvo atidarytos centrinės miesto kapinės prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių. Kapavietės buvo sulygintos Sovietų valdžios įsąkymu. Šiandien likę tik keli antkapiai. „Raudonasis“ teroras naikino viską kas gyva, netgi kas mirę: jis nesustojo net ties Klaipėdos kapinėmis. Sovietų valdžia įkūrė čia skulptūrų parką. Parke galime pamatyti paminklą tiems, kurie čia buvo palaidoti iki 1944 m. Parke stovi paminklas 1923 metų sukilimo dalyviams. Jo autorius – Brakas. Čia palaidoti žuvę sukilėliai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos mūšyje. Paminklas-obeliskas buvo pastatytas 1925 m. ir yra autentiškas damarkacinis (pasienio) stulpas, skyręs Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios.

1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros. Šiame parke stovi apie 116 skulptūrų. Po 1990 m., kai prasidėjo spalvotųjų metalų vagystės, dalis skulptūrų nukentėjo, dalį išvežė patys skulptoriai (kad nenuniokotų vandalai), o vieną – visai kažkas pavogė.

Parke stovi ir paminklas skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol.

 

Istorija

 

Skulptūrų parkas

Skulptūrų parko istorija

Skulptūrų parkas įkurtas 1977 m. Senųjų miesto kapinių vietoje. 1975 m. Klaipėdos vykdomojo komiteto sprendimu buvo nutarta kapines panaikinti, jų vietoje formuoti skulptūrų parką. Buvo paskelbta, jog kas nori, gali savo artimuosius perlaidoti Joniškės kapinėse, atidarytose 1959 m. Išlikę antkapiniai paminklai, tvorelės išmontuoti, dalis jų eksponuojama Kalvystės muziejuje.
Čia kaip niekur kitur atsispindi sovietinio vandalizmo aktas, grįstas gerais ketinimais“, – rašė istorikas Vygantas Vareikis apie Skulptūrų parko įkūrimą.

1977–1991 m. Smiltynėje buvo rengiami skulptorių simpoziumai, kurių metu sukurti kūriniai statomi parke. Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 116 įvairios tematikos meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius per 13 pirmųjų simpoziumų.
Per paskutinius dvejus simpoziumų metus (1990–1991 m.) iškaltas skulptūras galima pamatyti Danės krantinėje (prie Biržos tilto) ir paliktas Smiltynėje, simpoziumų vietoje.
S. Mišeikio darbas – „Šviesos pumpuras“ (1979 m.) iš Smiltynės buvo perkeltas prie M. Mažvydo mokyklos Baltijos prospekte. P. Mazūro „Saulės laikrodis“ papuošė Laikrodžių muziejaus kiemelį. J. Virbausko nedidelė skulptūra „Žuvis“ (1982 m.), prisiglaudusi prie sovietmečiu centrinėje aikštelėje buvusio baseinėlio, sudaužyta. K. Jaroševaitės skulptūra „Dvi puokštės“ (1983 m.) buvo apgadinta po 1991 metų ir šiuo metu saugoma MLI muziejaus archyve. V. Naručio skulptūros „Motina“ (1988 m.) bronzinės dalys taip pat saugomos muziejuje, ateityje sugrįš į parką.