Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

 

Julija Trociuk, 10 metų. Baltarusių mergaitė. Brestas, Baltarusija
Julija Trociuk, 10 metų. Baltarusių
mergaitė. Brestas, Baltarusija

Prano Domšaičio galerijoje XIV tarptautinio vaikų piešinių konkurso „Slavų šaltinis“ paroda
2017 m. gegužės 25 d.– liepos 23 d.


Nuo 2003 m. rengiamas tarptautinis vaikų piešinių konkursas peržengė slavų valstybių ribas, nes jo tematika patraukli įvairių šalių vaikams. Konkurso tikslas – skatinti vaikus ir jaunimą domėtis savo krašto istorija, papročiais, tradicijomis, dvasinėmis ir krikščioniškomis vertybėmis. Kadangi 2017-aisiais Lietuvoje minimi tautinio kostiumo metai, XIV konkurso tema buvo tautinis kostiumas.
Konkurse dalyvavo vaikai iš Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Kazachstano, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Moldavijos, Rusijos, Rumunijos, Serbijos, Švedijos, Tailando, Ukrainos, Vengrijos. Žiuri teko įvertinti 4500 kūrinių, atliktų akvarele, guašu, įvairiomis grafikos ir mišriomis technikomis. Konkurso parodoje Prano Domšaičio galerijoje eksponuojama 220 kūrinių, atskleidžiančių įvairių  šalių tautinio kostiumo grožį ir ypatumus. 
Konkurso organizatoriai: Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje  Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, krikščioniškojo švietimo draugija „Slovo“, Klaipėdos Žaliakalnio gimnazija. Rėmėja – Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.

 

 

Atraskite dailininkų rojaus pėdsakus Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje

Lietuvos kultūros pasaulį bei kiekvieno mūsų laisvalaikį praturtino naujas spalvingas projektas „Nuostabiosios žemės beieškant. Nuo Nidos dailininkų kolonijos iki Prano Domšaičio“, suteiksiantis ne tik smagių emocijų, estetinio pasigėrėjimo, bet ir atradimo džiaugsmą.
Tai vienas iš „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė 2017“ švyturinių projektų, kurį inicijavo ir įgyvendina kelios nacionalinės ir vietos kultūros įstaigos, veikiančios Neringoje ir Klaipėdoje: LDM Prano Domšaičio galerija, VšĮ Thomo Manno kultūros centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“.

Šis unikalus projektas kviečia keliauti po pajūrio kraštą kultūrinio turizmo maršrutu ir atrasti XIX a.–XX a. pirmos pusės dailininkų rojaus pėdsakus Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje – Smiltynėje, Juodkrantėje, Nidoje. „Nuostabiosios žemės“ paieškos pradžiugins ir nustebins ne tik besidominčius pajūrio krašto dailės paveldu, bet ir kiekvieną, neabejingą grožiui, kūrybai bei kelionėms.
„Pagrindinė šio projekto idėja ir tikslas – atgaivinti pajūrio krašto istorijos atkarpą, nugrimzdusią praeitin po Antrojo pasaulinio karo, o pristatomas kultūrinio turizmo maršrutas leis iš naujo atrasti Nidos dailininkų koloniją, gyvavusią nuo XIX a. pabaigos ir sukvietusią į Nidą daugybę menininkų iš ne tik iš Rytų Prūsijos, bet ir iš Europos. Juk ne paslaptis, kad pirmykštis Kuršių nerijos grožis bei pamariu srūvanti romantika žavėjo ir tebežavi kūrėjus“, – teigia Neringos muziejai ir Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė.

Šis kultūrinio turizmo maršrutas – tai spalvingas šiuolaikinis kelias per tradicinės kultūros lauką, kurį siūloma pažinti jums priimtiniausiu būdu: naudojantis interaktyviu žemėlapiu, kurį išvysite portale www.nuostabiojizeme.lt, arba popieriniu lankstiniu-gidu, kurį rasite Klaipėdos ir Neringos miestų turizmo informacijos centruose, LDM Prano Domšaičio galerijoje, Rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje Nidoje, Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje ir kt. Ieškoti „nuostabiosios žemės“ galės ne tik krašto gyventojai, bet ir užsienio svečiai, nes ir lankstiniai, ir interaktyvus žemėlapis pateikiami trimis kalbomis – lietuvių, anglų, vokiečių.

Šį maršrutą sudaro daugiau nei penkiolika „stotelių“, o jį pradėti galėsite nuo bet kurios jus labiausiai sudominusios. Tai atvira ir jokios sekos neribojama kultūrinė kelionė, suteiksianti daugybę galimybių atsidurti gamtos ir miestų erdvėse, leidžiančiose pajusti ir pažinti, ką patyrė to meto dailininkai, kuo juos žavėjo šis kraštas, bei kokį palikimą mes visi paveldėjome.
Tačiau norintiems „nuostabiąją žemę“ atrasti nuosekliai, siūlome kelionę pradėti nuo LDM Prano Domšaičio galerijoje veikiančios tapybos ir grafikos parodos „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje“ iš Aleksandro Popovo rinkinio. Vėliau žemėlapis jus nuves į ne vieną istorijos užmarštin nugrimzdusią, bet spalvingą Klaipėdos miesto erdvę.
Persikėlę į Smiltynę, galėsite ne tik pasigrožėti įkvepiančia Klaipėdos panorama, bet ir tapti pleneristu – liepą ir rugpjūtį, ketvirtadieniais, nuo 12 val., Smiltynės lankytojų centre vyks profesionalių dailininkų vedami plenerai. Jų metu prisiliesite prie drobės ir spalvų potėpiais atgaivinsite sielą. Kas žino, kokią kūrybos jėgą savyje aptiksite?
Iš Smiltynės keliaukime į Juodkrantę,  į Miniatiūrų muziejų – nuo birželio 1 d. muziejuje veikia tapybos ir grafikos paroda „Viena diena nuostabiojoje žemėje“ iš A. Popovo rinkinio.
Galiausiai „nuostabiosios žemės“ paieškos jus nuves į Nidą, kur XIX a.–XX a. pirmoje pusėje gyvavo Nidos dailininkų kolonija. Iki 1945 m. Nidoje kūrė per 300 dailininkų iš Rytų Prūsijos ir Vokietijos. Čia tvyrojo „laisvojo meno“ dvasia, įkvėpta Kuršių nerijos gamtos, pirmapradės stichijos, architektūros, žvejų gyvenimo būdo.
Nidoje maršrutas vingiuos per rašytojo Thomo Manno memorialinį muziejų, įvairias erdves, kur gyveno ir kūrė Nidos kolonijos dailininkai, ir nuves į Nidos bendruomenės namus, kuriuose nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. veikia tapybos paroda „Nuostabiosios žemės erdvės“ iš A. Popovo  rinkinio.
Jūsų laukia tikra atgaiva sielai, protui bei kūnui – tereikia žengti pirmą žingsnį!

Daugiau informacijos ieškokite projekto facebook paskyroje Kultūrinio turizmo maršrutas „Nuostabiosios žemės beieškant“ ir www.nuostabiojizeme.lt

Kultūrinio turizmo maršruto programa:

MARŠRUTO EKSPOZICIJA
Nuolatinė tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) kūrybos ekspozicija
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda)

MARŠRUTO PARODOS
Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje.  XIX a.–XX a. I. p. tapyba ir grafika iš A. Popovo rinkinio
Iki 2018 m. gegužės 18 d.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda)

Viena diena nuostabiojoje žemėje.  XIX a.–XX a. I. p. tapyba iš A. Popovo rinkinio
2017 m. birželio 1 d.– rugpjūčio 31 d.
Miniatiūrų muziejus (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa)

Nuostabiosios žemės erdvės. XIX a.–XX a. I. p. tapyba iš A. Popovo rinkinio
2017 m. birželio 1 d.– rugpjūčio 31 d.
Nidos bendruomenės namai (Kopų g. 2 / Taikos g. 17, Nida, Neringa)

MARŠRUTO PLENERAS
Kiekvienas gali tapti pleneristu
2017 m. liepos 13, 20, 27 d., rugpjūčio 3, 10, 17, 24 d., ketvirtadieniais, nuo 12 val.
Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centras (Smiltynės g. 11, Klaipėda)

 

Informacija svetainėje - http://nuostabiojizeme.lt/

 


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX–XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 



 

Tradicijos ir naujovės

Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikia paroda „Tradicijos ir naujovės", kurioje pristatoma XX a. 7–10 dešimtmečių Lietuvos profesionalių dailininkų metalo plastikos, juvelyrikos, tekstilės, porceliano, keramikos, odos ir stiklo unikalių darbų kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.
Paroda atspindi būdingus laikmečio meninės raiškos principus. 8 dešimtmečio pabaigos–10 dešimtmečio postmodernizmo tendencijos, formos konceptualumo paieškos, nykstančios ribos tarp vaizduojamosios ir taikomosios dailės atsiskleidžia daugiaprasmiuose taikomosios dailės kūriniuose. Gausi metalo plastikos ir juvelyrinių dirbinių ekspozicija pristato Felikso Daukanto, Kazimiero Simanonio, Marytės Gurevičienės, Arvydo Gurevičiaus, Birutės Stulgaitės, Aleksandro Šepkaus,  Sigito Virpilaičio dirbinius. Eksponuojama mažųjų formų tekstilės kūriniai – nuo plokštuminių miniatiūrų iki reljefinių bei erdvinių trimačių objektų, taip pat meninės odos pavyzdžiai – knygų įrišimai, dėžutės. Parodoje pamatysime Liucijos Šulgaitės modernias kompozicijas iš fajanso ir kietojo porceliano, taip pat Kristinos Mazūrienės, Evos Tomaš, Gražinos Švažienės, Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės, Kosto Urbanavičiaus keramikos darbus. Meninį stiklą reprezentuoja Gražinos Didžiūnaitytės ir Algimanto Žilio daugiasluoksnio stiklo vazos.  Parodą papildo Eglės Baltakytės-Kvintienės, Aniceto Jonučio, Violetos Laužonytės ir kitų tekstilės dailininkų gobelenai, Kęstučio Balčikonio batikos darbai.
Parodos kuratorės: Gražina Gurnevičiūtė, Jūratė Meilūnienė, Danutė Skromanienė, Nijolė Žilinskienė.

Paroda veiks iki 2017 gruodžio 31 d.

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

 

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.


   

Jaunimo biblioteka

(Tilžės g. 9)

 

Nuo spalio 17 d. Jaunimo biblioteka (Tilžės g. 9, Klaipėdoje) kviečia 14-25 metų jaunimą į NEMOKAMUS UŽSIĖMIMUS "Papildytos realybės sprendimai nuo nulio iki aplikacijos kūrimo".

Užsiėmimų metu Edgaras Artemčiukas, papildytos realybės knygučių „Afrikos gyvūnai“ ir „Pasaulio pasakos“ sprendimų programuotojas, mokys dirbti su papildytos realybės kūrimo programomis.

Užsiėmimai vyks kiekvieną pirmadienį, trečiadienį nuo 16-19 val. (viso 10 užsiėmimų)Kviečiame registruotis tel. 8-46-314728 arba jaunimas@biblioteka.lt   DAR TURIME LAISVŲ VIETŲ

Projektą „Kitokia realybė bibliotekoje“ įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kurį iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė. Informacinis rėmėjas dienraštis "Klaipėda"

 

Baroti galerija

(Aukštoji g. 3, 3A)
www.barotigalerija.lt

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

2017 m. liepos  7 d., penktadienį  17.00 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale mados ir verslo centre „Herkaus Galerija“,  Herkaus Manto g. 22, vyks Gintaro Palemono Janonio tapybos parodos „Rinkinys” atidarymas.

Gintaras Palemonas Janonis – vienas žymiausių lietuvių viduriniosios kartos  tapytojų, restauratorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Jo kūrybai būdinga supaprastinta raiška ir tapybos nostalgiškas  minimalizmas, piešinio gracija, skambūs spalviniai deriniai, bylojantys apie  tapytojo meistrystę, ilgametės patirties suformuotus kūrybos principus.   G. Janonis – kolorito meistras, plėtojantis fovistų ir ekspresionistų atradimus. Pagrindinės dailininko kompozicijų ašys – peizažai, interjerai, figūrinės kompozicijos.

„Sėdinčios, stovinčios, gulinčios... Taip dažniausiai Janonis vadina figūrinių kompozicijų ciklus, kuriuose dominuoja nuogos moters atvaizdas. Apibendrintas, kiek schemiškas figūrų pozas, apimtis ir siluetus pabrėžia ryškiaspalvės peizažo ar interjero detalės. Tapymo maniera šiose figūrinėse kompozicijose kinta priklausomai nuo sumanymo. Ji daugiau ar mažiau ekspresyvi su iš anksto apibrėžtomis detalėmis“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Rita Mikučionytė.

 G. P. Janonis gimė  1962 m. 1986 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 2001 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Nuo 1988 m. restauruoja sienų tapybą, nuo 2001 m. aukščiausios kategorijos dailininkas restauratorius. 1997 m. stažavosi Florencijoje.

Nuo 1986 m. aktyviai rengia personalines tapybos parodas, jo kūrinių yra Lietuvos ir Europos muziejų rinkiniuose, privačiose kolekcijose, daugiausiai darbų yra iškeliavę į Vokietiją. Menininko mokytojai – Vincas Kisarauskas, Antanas Gudaitis, Augustinas Savickas ir kt.

Paroda vyks iki rugpjūčio 3 d. 

 

Klaipėdos galerija filialas

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22) 

 

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.menokiemas.lt
www.kkkc.lt

 

KLAIPĖDOJE – KINIJOS ŠIUOLAIKINIO MENO PARODA „KAS AŠ? 798 ĮSPŪDŽIAI“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) gegužės 19 d. 17 val. pristatoma Pekino galerijų asociacijos specialiai Klaipėdai – Lietuvos kultūros sostinei parengta ir jai dedikuota Kinijos šiuolaikinio meno paroda „Kas aš? 798 įspūdžiai“, kuratorius – Pekino galerijų asociacijos prezidentas Xin Dong Cheng.

Kinijos šiuolaikinis menas yra tapęs svarbia sudedamąja pasaulinio meno rinkos dalimi, reprezentuojančia dabartinę Kiniją. Parodos lankytojams bus sudaryta galimybė pamatyti, kaip, pradedant XX a. devintuoju dešimtmečiu, Kinijos atsivėrimas pasauliui ir visuomenės pokyčiai laipsniškai veikė šiuolaikinio meno evoliuciją, kaip autorių kūriniuose stilistiškai persipynė ilgaamžė Kinijos klasikinė ir modernioji kultūra, atsiskleidė etninio meno ir globalizacijos, tautiškumo ir tarptautiškumo tendencijos.
 
Pastarojo šimtmečio politiniai, ekonominiai ir kultūriniai Kinijos perversmai buvo tikrai stulbinami: imperijos žlugimas, Mao Dzedongo inicijuota komunistinė revoliucija, globaliosios Kinijos atsiradimas. 1949 – 1976 m. Kinijai bandant įgyvendinti komunistinę utopiją, meninės kūrybos pagrindu tapo šią erą šlovinantis „socialistinis realizmas“. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje šalies reforma ir atvirų durų politika paspartino Kinijos visuomenės modernizaciją. Dėl pasaulio globalizacijos keitėsi ir Kinijos visuomenė, kultūrinis kontekstas, o sykiu nuolat kito bei augo ir Kinijos šiuolaikinis menas. Menininkai pradėjo eksperimentuoti, kūrybinę veiklą siejo su naujomis koncepcijomis, technologijomis ir medžiagomis, siekė išraiškos laisvės, tyrinėjo vidines patirtis ir egzistencijos būsenas. Modernios Kinijos civilizacijos kūrėjai išsiveržė į tarptautinio meno sceną ir šiandien pasaulinio meno kontekste Kinijos šiuolaikinis menas yra tapęs išskirtiniu reiškiniu.

Kinijos šiuolaikinio meno parodos „Kas aš? 798 įspūdžiai“ ekspoziciją sudaro jau pasaulyje pripažintų menininkų ir meno rinką netrukus užkariausiančių jaunųjų kūrėjų, atstovaujančių trims menininkų kartoms, įvairaus žanro – tapybos, fotografijos, videomeno – darbai. Kinijos šiuolaikinio meno kūrėjų paroda Lietuvoje, žinoma, neatspindi absoliučiai visų Kinijos meno reiškinių, bet atskleidžia nepaprastai svarbią jo evoliucijos dalį. Neatsitiktinai kuratorius parodoje akcentuoja Kinijos kūrybinių industrijų pavyzdį – 798-ąją meno zoną, galerijų miestelį, kuris transformavosi iš karinio fabriko. Šio rajono pokyčiai gali būti tapatinami su Kinijos visuomenės struktūra, savarankiškai besivystančių kultūrinių segmentų istorija: kontrastinga, pulsuojančia ir nenuspėjama.  

Paklaustas, kuriuos menininkus įvardytų kaip parodos ašį ir kas svarbiausia jų kūriniuose, parodos kuratorius, Pekino galerijų asociacijos prezidentas Xin Dong Cheng sakė: „Menininkų Weng Fen ir Wang Ningde fotografijose kuriama Kinijos kasdienybės mitologija atspindi jau minėtus šalies evoliucijos aspektus. Kalbant apie Kinijos popmeną, menininkai Feng Zhengjie ir Xue Song kuria „naujo“, niekada anksčiau „nepatirto“ įvaizdį. Tačiau, be abejo, ne tik šių, bet ir kitų autorių kūriniai padės Lietuvos žiūrovams per įvairiapusį šiuolaikinį meną geriau pažinti ir suvokti šiandieninės kinų tautos dinamiškumą.“

Parodos organizatoriai: Pekino 798 meno zonos (Beijing 798 Art Zone) administracinis komitetas ir Kinijos tarptautinės prekybos skatinimo taryba, organizatorius Lietuvoje – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.

Paroda veiks iki 2017 m. liepos 16 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

(Turgaus g. 8)

www.biblioteka.lt
www.facebook.com

 

 

 

si:said galerija

(Daržų g. 18)
www.sisaid.lt

Liepos 7 d. (penktadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma tapytojo Virginijaus Viningo personalinė paroda.

Naujausiose parodoje V. Viningas tęsia žmogaus kūno temą. Tapybos darbų, piešinių bei etiudų ašis ‒ fizinis žmogaus kūnas. Menininkas nesiekia tiksliai atvaizduoti žmogaus išorę. Pasak menotyrininkės Jurgitos Ludavičienės, menininkui svarbus „<...> kūnas kaip fizinė žmogaus dvasios išraiška“. Boksininko karjerą iškeitęs į kūrėjo, V. Viningas ekspresyviai smūgiuoja dažais. Skirtingų lyčių kūnai regimi, kaip instrumentinė vizija, atsiradusi iš darbo proceso ir sąryšio su gamta, bet ne kaip narcisistinė investicija į savo kūną. Senėjimo fiksavimas veide, kūno formų išplatėjimas, grožis ir erotizmas kuria naują santykį su kūnu.

Virginijus Viningas (g. 1960) 1990 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos studijas. Parodose dalyvauja  nuo 1993 m. Nuo 1997 m. yra Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys. Nuo 2006 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Šiuo metu V. Viningas gyvena ir kuria Klaipėdoje. 

Paroda veiks iki rugpjūčio 4 d.
Galerijos darbo laikas III‒V 16‒18 val.

 

 

Ievos Simonaitytės
Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25)
www.klavb.lt

 

 

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

(Didžioji vandens g. 3)
www.mlimuziejus.lt

 

Muziejuje pristatoma paroda „Pasirašau – arkitektas“

Liepos 13 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda iš Rokiškio krašto muziejaus fondų „Pasirašau – arkitektas“. Joje pristatomi garsiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos (1907–1985) drožiniai, gyvenimo akimirkos. Renginio metu vyks 1972 m. Lietuvos kino studijos sukurto dokumentinio filmo „Pasirašau – arkitektas“ (rež. Rimtautas Šilinis) peržiūra.

Paroda muziejuje bus eksponuojama iki rugsėjo 3 d.

Apie autorių
Lionginas Šepka gimė 1907 m. Rokiškio r. Šiaudinės kaime, vargingoje valstiečių šeimoje. Čia jis augo kartu su keturiais broliais ir seserimi. Anksti tapę našlaičiais vaikai greit patyrė, kaip sunku užsidirbti duonos kąsnį. Lionginas piemenavo, vėliau bernavo, kasė griovius, skaldė akmenis. Tačiau jaunystės metais jis net neįtarė, kad turi talentą, kuris atsiskleidė skaudžiu gyvenimo momentu.
Sunkiais pokario metais Lionginas glaudėsi pas savo mylimiausią brolį Petrą, gyvenusį Pandėlyje. 1949 m. brolis mirė. Tai L. Šepką nepaprastai sukrėtė. Ir štai tada įvyko „stebuklas“, kaip jis pats vėliau pasakojo apie savo kūrybos pradžią. Lionginui buvo daugiau kaip 40 metų, medžio darbų iki tol nebuvo dirbęs ir, pasak jo, nemokėjo net kirviui koto nudrožti. Užsidaręs aplūžusioje brolienės pirtelėje, jis iš medžio ėmė kurti šedevrus. Pirmasis drožinys buvo įspūdingas paminklas broliui. Nuo tada iki pat mirties 1985 m. visas L. Šepkos gyvenimas buvo skirtas medinėms skulptūroms kurti – jų išdrožė apie pusantro tūkstančio.
Mediniai L. Šepkos dievai apvilkti švarkais, klumpėti ir basi, šventosios apgobtos kaimiškomis skaromis, joms į rankas įspraustos medinės knygos su lietuviškais tekstais. Vadovaudamasis vien savo fantazija ir menine intuicija, L. Šepka laisvai transformavo figūras, keitė realias daiktų ir jų dydžių proporcijas. Skulptūrų paviršių jis dengė labai turtingu ir originaliu, paties sukurtu augaliniu ir geometriniu ornamentu.
Sunku surasti objektyvių kriterijų intuicija paremtai liaudies menininko kūrybai vertinti. Paukščio giesmė nekritikuojama. Galima tik ją nuoširdžiai žavėtis arba abejingai praeiti pro šalį. Tokia yra L. Šepkos kūryba. Galima tik aptarti, kaip menininkas suvokė medžio specifiką, pažvelgti, kaip intuityviojoje jo kūryboje atsiskleidžia nacionalinis liaudies dailės charakteris, pasekti jo originalaus ornamento melodiją.

 

 

Š. m. liepos 7 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Praėjusio laiko herojai ir ženklai". Joje pristatomi eksponatai iš dr. Gitano Nausėdos privačios kolekcijos, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinių. Paroda skiriama Klaipėdos – laikinosios Prūsijos sostinės 210 metų sukakčiai paminėti. Renginyje dalyvaus ekonomistas, kolekcininkas dr. Gitanas Nausėda, profesorius dr. Vasilijus Safronovas, parodos kuratorė Zita Genienė.

1907 m. rugsėjo 23 d. skverelyje priešais rotušę buvo pastatytas „Borusijos" paminklas, dažnai vadinamas Tautiniu paminklu. Jis skirtas 1807 metų atminimui, kuomet Prūsija, patyrusi kare su Napoleonu I skaudų pralaimėjimą ir pažeminimą, Klaipėdoje (kuri tuo metu tapo laikinąja valstybės sostine) padėjo pagrindus tam, kad prasidėtų svarbios valstybės valdymo, kariuomenės reorganizavimo, socialinės ir ekonominės reformos.

Parodoje apžvelgiami 1807–1813 m. įvykiai Prūsijoje ir Klaipėdoje bei jų įamžinimo istorija. Pristatomi unikalūs 1807 m. Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III Klaipėdoje pasirašyti dokumentai, Vokietijos imperatoriaus ir Prūsijos karaliaus Wilhelmo II ranka 1906 m. pieštas „Borusijos" paminklo eskizas. Šias relikvijas bei istorines fotografijas parodoje sutiko eksponuoti ekonomistas, kolekcininkas dr. G. Nausėda. Lankytojai taip pat pirmą kartą galės susipažinti su Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomais dokumentais, kurie 1971 m. buvo aptikti kapsulėje, įlietoje į „Borusijos" paminklo papėdę. Įspūdingi ir paminklo atidengimo iškilmių vaizdai iš Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo.

Paroda muziejuje veiks iki rugsėjo 16 d.

 

 

Klaipėdos fotografijos galerija

(Tomo g. 7)
www.photoklaipeda.lt

 

Klaipėdos Kultūros fabrikas

(Bangų g. 7)
www.photoklaipeda.lt

Šiandieniniame technologijų ir nuolatinių reklamų sraute, dažnai galime pasijausti manipuliuojami bei apgauti reklamose panaudojamų vizualinių triukų, kurie tik ir kviečia įsigyti dar vieną nereikalingą prekę. Tačiau ar populiarumu ir dideliais pardavimais pasižymintys pasauliniai prekiniai ženklai, remiasi tik strategiškai panaudotais reklamos įrankiais? Kokią vietą visgi marketinge užima dizainas ar kūryba, ir ar be šių segmentų įmanoma kokybiška reklama?

Būtent šią savaitę Klaipėdos „Kultūros fabrikas“ kviečia į renginių ciklą, kurio ašimi pasirinkta reklamos, dizaino, kūrybinių industrijų ir marketingo veikimo tema.

KUFA vasaros terasa šį penktadienį nuo 20.00 val., kviečia įsitaisyti miesto pliaže ir išgirsti visus atsakymus apie reklamos kuriamą galią iš vakaro svečio - Saugirdo Vaitulionio. Ilgametę patirtį turintis žurnalistas, komunikacijos specialistas, renginių organizatorius bei socialinių tinklų aštrialiežuvis, abejingų nepaliekanti persona. Apie tai kaip veikia reklama, socialiniai tinklai ir kūryba - viskas iš pirmųjų lūpų. Pokalbį veda Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Donatas Želvys.
Iškart po pokalbio, visus žiūrovus kviesime išvysti geriausiai 2016 m. įvertintas Kanų liūtų reklamas, kurios vers šypsotis net kalbant pačiomis rimčiausiomis temomis - nuo krūties vėžio, žmogaus teisių iki virtualios realybės. Kaip įprasta, jų perteikimas stebins išradingumu. (Visos reklamos rodomos anglų kalba su angliškais titrais)
Nuo 23.00 val. persikelsime į socialinio klubo „Raketa“ terasą, kurioje kūrybiškas idėjas sujungę aktoriai Donatas ir Gytis, pristatys muzikinį projektą „Pinigautojai“, kurių hitas „Odė Klaipėdai“ vos per kelias dienas užkariavo socialinius tinklus.

Visi renginiai nemokami.

Esant prastoms oro sąlygoms - renginiai perkeliami į „Kultūros fabriko“ erdves.
Penktadienio pokalbius įrašinėja - Neringa FM.
Projektą iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė.
Daugiau informacijos: www.kulturosfabrikas.lt arba Facebook paskyroje: Klaipėdos kultūros fabrikas.

Paroda vyksta iki liepos 27d.

 

"Žemaitija - istoriniuose Europos žemėlapiuose".

Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, Nujoji Uosto g. 16

Pirmą kartą žemėlapiuose Žemaitija randama 1507 m. kardinolo Mikalojaus Kuziečio žemėlapio perdirbinyje. Nuo XVI a. antros pusės Žemaitija jau žymima visuose Vakarų Europos kartografų darbuose, kaskart su vis tikslesniu kartografiniu vaizdu.
2016 metais Telšiuose surengta paroda "Žemaitija - istoriniuose Europos žemėlapiuose" šiais metais atkeliavo į Klaipėdą. Pristatomoje parodoje klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės išvysti kartografinius Žemaitijos vaizdus nuo XVI a. pradžios iki XIX a. vidurio.


Paroda veikia darbo dienomis, I-IV nuo 8 iki 17 val., V nuo 8 iki 15.45 val.

tel. pasiteiravimui: +370 675 41947 arba +370 46 314565.

Paroda Klaipėdos regioniniame valstybės archyve veiks iki 2017 m. rugsėjo 15 d.

 

Rolando Marčiaus personalinė paroda „Žalioji zona“

si:said galerija
(Daržų g. 18)
www.sisaid.lt

Tapybos ciklas „Žalioji zona“ apima žaliojo kolorito eksperimentus ir žodžio „žalias“ semantikos tyrimą. Žalia  viena iš spektro spalvų, išgaunama sumaišant mėlyną ir geltoną spalvas. Ji simbolizuoja rojų, augmeniją, pavasarį, sveikatą, jaunystę, gyvastį, atsinaujinimą, dvasios brandumą, viltį ir džiaugsmą, grožį ir laimę, nuolankumą, nusižeminimą, laisvę ir t.t. Žalia taip pat žymi tarpinę būseną: kas nesunokęs, neišviręs, nesubrendęs, neapdirbtas, nepatyręs, neišprusęs. Lietuviams žalia turi simbolinę maginę paskirtį. Ji viena pagrindinių ir lietuvių dailėje, kur susiklosčiusi stipri peizažo tradicija.
R. Marčius tyrinėja spalvos atspalvių sąveiką monochrominėse drobėse, kurias skaido geometrinės figūros: rombai, trikampiai, lygiagretės, kvadratai. Daugiabriaunės prasmės, archetipiniai elementai, geometrinės ir monochrominės spalvų struktūros susipina į fantasmagoriškus naratyvus.
Rolandas Marčius 1994-1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 1998-2009 m. gyveno ir dirbo JAV. Nuo 2012 m. yra LDS narys. Šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Paroda veiks iki rugsėjo 6 d. Galerijos darbo laikas III-V 16-18 val.
    
Daugiau informacijos:
galerija [si:said]
Skaistė Marčienė
Mob.  8600 39972

 

Fotografijos projektas "KITI 8"

(Didžioji Vandens g. 2)
www.kkkc.lt

Aštuntus metus iš eilės uostamiestyje pristatomo fotografijos projekto KITI pagrindinis tikslas – suvienyti fotografijos srityje dirbančius autorius, suteikti jiems galimybę prisistatyti parodinėje erdvėje ir tokiu būdu atkreipti dėmesį į jų kūrybą bei stimuliuoti įsiliejimą į jau susiformavusį Lietuvos fotografijos meninį lauką.

Kita vertus, projektu siekiama išprovokuoti diskusiją apie šiuolaikinės fotografijos sampratą, atkreipiant dėmesį į ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių fotografijos tendencijas.

Projekto KITI 8 tikslas išlieka toks pat – jis ir toliau Klaipėdos publikai pristato naujus vardus bei nematytus Lietuvoje autorių kūrinius. Šiais metais parodoje dalyvauja trys užsienio fotomenininkai: Anastasia Soboleva (Rusija), Christopher Nunn (Didžioji Britanija) ir Evita Goze (Latvija).  Jaunieji kūrėjai pristato tris fotografijos projektus nagrinėjančius konflikto temą.

Evita Goze (Latvija) pristato projektą „Sargyboje“ (On Guard) žvelgianti į vyriškumo sąsajas su kariuomene ir smurtu.

Christopher Nunn (Didžioji Britanija) pristato projektą „Šventas Vanduo“ (Holy Water), kuris dokumentuoja kasdienį, karo nualintos, Ukrainos žmonių gyvenimą.

Anastasia Soboleva (Rusija) pristato projektą „Perplėšta Linija“ (Tear Line) žvelgianti į Pietų Osetijos ir Gruzijos konfliktą.

Parodos kuratorius: Paulius Butkus
Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneris – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.

Paroda veiks iki 2017 m. rugsėjo 10 d.

Daugiau informacijos:
Darius Vaičekauskas
Tel.: 8 615 49470
El.p.: tomofoto@gmail.com
www.photoklaipeda.lt