Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

 

Paroda „Kelionė į saulę. Ernstas Mollenhaueris (1892–1963) Nidos dailininkų kolonijoje“ 

Prano Domšaičio galerijoje 2017 m. spalio 6 d., penktadienį, 17 val. atidaroma tapybos paroda „Kelionė į saulę. Ernstas Mollenhaueris (1892–1963) Nidos dailininkų kolonijoje“ iš Rytprūsių krašto muziejaus Liuneburge (Vokietija) rinkinių. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorius dr. Jörnas Barfodas. Rytprūsių krašto muziejaus ir Prano Domšaičio galerijos dvylikos metų bendradarbiavimo rezultatas – parodų ciklas, aktualizuojantis Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Klaipėdos krašto dailės paveldą. Aštuntoji, paskutinė, ciklo paroda pristato Nidos dailininkų kolonijos puoselėtojo, tapytojo ekspresionisto E. Mollenhauerio kūrybą.

E. Mollenhaueris gimė 1892 m. Tepliavoje (vok. Tapiau, rus. Gvardeiskas, Kaliningrado sr.). 1913 m. pradėjo studijas Karaliaučiaus dailės akademijoje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, karui pasibaigus grįžo į akademiją tęsti studijų. Garsiajame Hermanno Blode’s viešbutyje Nidoje dailininkas pirmą kartą apsilankė 1919 m., o sekančiais metais vedė viešbučio savininko dukrą Hedwigą Blode. Nuo 1924 m. iki 1945 m. E. Mollenhaueris gyveno Nidoje. Iš uošvio perėmęs populiarų viešbutį, dailininkas rūpinosi ir jame įsikūrusiu dailininkų kolonijos centru, tęsė kolonijos tradicijas. Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai, dailininkas su žmona ir dukra pasitraukė į Vakarus. Dirbtuvėje Nidoje likę paveikslai buvo sunaikinti. Nuo 1945 m. E. Mollenhaueris gyveno Vokietijoje, daug tapė, dažnai pakartodamas anksčiau tapytų ir karo suirutėje prarastų paveikslų motyvus. Dailininkas mirė 1963 metais. Jo kūrybos palikimu ilgus metus rūpinosi duktė, menotyrininkė Maja Ehlermann-Mollenhauer (1925–2012). 2012 m. ji perdavė tėvo paveikslus ir archyvą Rytprūsių krašto muziejui.

Parodoje eksponuojama 20 aliejumi ant drobės, kartono ir popieriaus nutapytų peizažų, sukurtų 1919–1963 metais. E. Mollenhauerio ekspresionistinei kūrybai turėjo įtakos jo tapybos mokytojai Ludwigas Dettmannas ir Arthuras Degneris, vėliau – Kuršių nerijos gamta ir susitikimas su Maxu Pechsteinu. Didžiąją parodos dalį sudaro po 1945 m. sukurti paveikslai, beveik visi skirti Nidai, kurią tapytojas vadino „stebuklų žeme“. E. Mollenhauerio paveikslai stipraus kolorito, ryškių spalvinių dermių, kupini ekspresijos ir atviro jausmo. Dažnoje kompozicijoje vaizduojamas didžiulis, spinduliuojantis saulės kamuolys. Saulė paveiksluose yra ir šviesos šaltinis, ir paslapties kupina, visa, kas gyva palaikanti ir persmelkianti gamtos jėga. E. Mollenhaueris teigė: „Nuo pat jaunų dienų esu atsidavęs ekspresionizmui. Visada stengiuosi atskleisti motyvo esmę, visą jo įvairovę, tai yra, siekiu savo vidiniams pojūčiams suteikti išraiškingą formą. Šį įsijautimą į objektą išreiškiu ne racionaliai išmąstytomis struktūromis, bet intuityviai kuriama forma, kuri kiekviename kūrinyje įgyja vis kitokią prasmę“.

Paroda Prano Domšaičio galerijoje veiks iki 2017 m. gruodžio 3 d.
Vaikams ir mokiniams yra parengta edukacinė programa „Įvairiaspalvė Kuršių nerija. Kaip nupiešti saulę?“.
Informacija tel. 8 616 16550

 

Lietuvos didieji

Gruodžio 8 d., 17 val. Prano Domšaičio galerijoje atidaroma Sofijos Kanaverskytės tekstilės paroda, skirta Lietuvos atkūrimo 100-čiui „Lietuvos didieji“. Parodoje pristatomas iškiliausių XIX a. pab.–XX a. asmenybių atvaizdų ciklas. Naudodama aplikacijos ir siuvinėjimo technikas, dailininkė sukūrė trylika dekoratyvių tekstilės kompozicijų. Pasak S. Kanaverskytės, šie tekstiliniai koliažai yra pagarbos ir meilės Lietuvos istorijai ir jos žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimus Tėvynei, išraiška. Kompozicijoms dailininkė naudojo lietuvišką, rankomis austą lininę drobę, daug kruopštaus rankų darbo pareikalavusius atvaizdus kūrė aplikacijos ir įvairiomis siuvinėjimo technikomis: Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Jono Jablonskio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Maironio, Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Smetonos, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Juozo Lukšos-Daumanto, Tėvo Stanislovo, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, Justino Marcinkevičiaus.  Parodos baigiamuoju akordu tapo vėliava, kurioje išsiuvinėtas Kristaus atvaizdas ir Maironio eilėraščio „Kur bėga Šešupė“ eilutės: „Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį“.  
2015 m. Prano Domšaičio galerijoje veikė pirmoji S. Kanaverskytės tekstilinių kompozicijų paroda „Lietuvos valdovai“, įamžinusi šlovingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį ir su dideliu pasisekimu vėliau eksponuota penkiolikoje šalies miestų ir miestelių. Tikimės, kad parodos „Lietuvos didieji“, kuri Prano Domšaičio galerijoje veiks iki 2018 m. sausio 28 d., laukia graži kelionė po valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančią Lietuvą.

 

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.

 


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX– XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 



 

Tradicijos ir naujovės

Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikia paroda „Tradicijos ir naujovės", kurioje pristatoma XX a. 7–10 dešimtmečių Lietuvos profesionalių dailininkų metalo plastikos, juvelyrikos, tekstilės, porceliano, keramikos, odos ir stiklo unikalių darbų kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.
Paroda atspindi būdingus laikmečio meninės raiškos principus. 8 dešimtmečio pabaigos–10 dešimtmečio postmodernizmo tendencijos, formos konceptualumo paieškos, nykstančios ribos tarp vaizduojamosios ir taikomosios dailės atsiskleidžia daugiaprasmiuose taikomosios dailės kūriniuose. Gausi metalo plastikos ir juvelyrinių dirbinių ekspozicija pristato Felikso Daukanto, Kazimiero Simanonio, Marytės Gurevičienės, Arvydo Gurevičiaus, Birutės Stulgaitės, Aleksandro Šepkaus,  Sigito Virpilaičio dirbinius. Eksponuojama mažųjų formų tekstilės kūriniai – nuo plokštuminių miniatiūrų iki reljefinių bei erdvinių trimačių objektų, taip pat meninės odos pavyzdžiai – knygų įrišimai, dėžutės. Parodoje pamatysime Liucijos Šulgaitės modernias kompozicijas iš fajanso ir kietojo porceliano, taip pat Kristinos Mazūrienės, Evos Tomaš, Gražinos Švažienės, Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės, Kosto Urbanavičiaus keramikos darbus. Meninį stiklą reprezentuoja Gražinos Didžiūnaitytės ir Algimanto Žilio daugiasluoksnio stiklo vazos.  Parodą papildo Eglės Baltakytės-Kvintienės, Aniceto Jonučio, Violetos Laužonytės ir kitų tekstilės dailininkų gobelenai, Kęstučio Balčikonio batikos darbai.
Parodos kuratorės: Gražina Gurnevičiūtė, Jūratė Meilūnienė, Danutė Skromanienė, Nijolė Žilinskienė.

Paroda veiks iki 2017 gruodžio 31 d.

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

2017 m. lapkričio 10 d. , penktadienį, 17.30 val. „Klaipėdos galerijoje“, Bažnyčių g. 6., vyks Tarptautinės šiuolaikinio metalo meno laboratorijos, parodos „MAZGAS – JŪRA 2017“ atidarymas.
Klaipėdos identiteto ženklai ir simboliai šiuolaikinio metalo meno parodoje „Mazgas-Jūra“.
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius jau antrą kartą įgyvendino projektą, kurio programoje buvo numatyta sukviesti profesionalius menininkus, kurie kurtų, pažintų ir skleistų Klaipėdos miesto jūrinę kultūrą šiuolaikiniais meno principais. Šių metų laboratorijos formatas suteikė galimybę menininkams lankytis Klaipėdoje pasirenkant individualiai sau tinkantį patinkantį metų laiką. Na, o darbų įgyvendinimui ir pristatymui parodoje, susiburti rudenį.
Šių metų projekto dalyviais pasirinkti menininkai neatsitiktinai turi sąsajų su Klaipėda. Kiekvienas savo patirtį ir pastebėjimus perkelia į kūrybinį procesą, stebėjimą, mąstymą, bendravimą. 
Generuodami idėjas menininkai plušėjo savo dirbtuvėse, tam, kad atvežtų į Klaipėdą kūrinius, kuriuos lyg mozaiką projekto laboratorijoje nuo lapkričio 6 iki 9 dienos sudėliotų, sukonstruotų. Kiekvieno kūrinio istorija pasakojama gyvai per sąlytį su medžiaga, instrumentais, miesto atmosfera, prisiminimais. Projekto pavadinime įkoduotas kūrybinės medžiagos formatas - neatsitiktinai. Viena iš projekto esmių - menininkus provokuoti, paleisti, nevaržyti, bet  ir vėl sugrąžinti prie metalo, o žiūrovą –  šviesti, jog šiuolaikinis metalo menas, tai ne tik kalvystė, juvelyrika..., bet ir objekto kūrimas, instaliacija, skulptūra ir kt.Siekėme kalbėti, pajusti, pastebėti, diskutuoti apie metalą ne tik kaip kūrybinę medžiagą, bet ir kaip inspiracijų šaltinį. Jūrine kultūra alsuojantis miestas, Klaipėda, labai tiesiogiai formuoja medžiagiškumo patirtis ir vizualųjį įtaigumą. Suvokdami šiuolaikinio meno principus menininkai provokacijoms pasidavė, jie jas priėmė taip natūraliai, kaip kartais net neįtikėtina. Rezultate įgyvendintos idėjos atskleidžia skirtingas projekte dalyvaujančių menininkų kūrybos strategijas. Turėdami vienokių ar kitokių sąsajų su metališkumu menininkai provokuoja žiūrovą. Kviečiame apsilankyti parodoje ir tai patirti.

Projekto parodos dalyviai: Neringa Poškutė (Lietuva), Albinas Jukumas (Lietuva), Andrius Janulis (Lietuva), Oksana Vronska (Latvija), Edgars Vronskis (Latvija).

Paroda vyks iki gruodžio 8 d.

 

Klaipėdos galerija filialas

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22) 

2017 m. gruodžio 7 d. , ketvirtadienį,  18.00 val. NAUJOJOJE KLAIPĖDOS GALERIJOJE mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22, vyks Artūro Kavaliausko tapybos parodos LAIŠKAI DIEVUI atidarymas

Mados ir verslo centre „Herkaus galerija“ gruodžio 7 d., ketvirtadienį, vyks dviguba šventė: Artūro Kavaliausko tapybos parodos „Laiškai Dievui“ atidarymas ir pavadinimą pakeitusios Naujosios Klaipėdos galerijos pristatymas.

Artūras Kavaliauskas – vilnietis, tačiau klaipėdiškiams gerai pažįstamas tapytojas. Menininko paveikslų kompozicijų pagrindinis personažas – moteris. Per ikonizuotas, išaukštintas, jaukias, stiprias, bet kartu ir trapias moteris, kurios jo kūrybai teikia gėrio, šilumos ir jaukumo, dailininkas rašo laiškus Dievui.

„Brėkštantis rytas, blykstelėjęs minties šešėlis, vaizdinių šukės, pamatymų brūkšniai, daiktų kontūrai susilieja į vientisą dienos dėmę... Kartais tai tampa spalvos brūkšniu, kartais emocijos fragmentu, kartais paveikslu – atsakymu, laišku. Atsakymu sau, kai nežinai atsakymo. Laišku, kai nežinai turinio. Paveikslas – tai nutapytas laiškas. Kam? Sau? Visatai? Dievui? Visi mes esame vienoje laiko ir erdvės akimirkoje, ir tai reikštų, kad rašau – tapau – laiškus Dievui, sau, Jums. Tai mano laiškai Dievui. Tai mano laiškai Jums”, – savo parodą apibūdina Artūras Kavaliauskas.

Ši sakralumu dvelkianti paroda – jau dvidešimt metų gyvuojančios, tik statusą ir pavadinimą pakeitusios Naujosios Klaipėdos galerijos pasisveikinimas su klaipėdiečiais ir dovana šv. Kalėdų proga. Skaitykime laiškus Dievui kartu su geriausiomis galerijos siunčiamomis mintimis ir šventiniais linkėjimais.

Artūras Kavaliauskas yra baigęs Vilniaus dailės akademiją, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Menininkas surengė daugelį personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Izraelyje, Turkijoje ir kt., dalyvavo daugelyje grupinių parodų. Jo darbų yra privačiose kolekcijose daugiau kaip 70 pasaulio šalių.
 
Paroda vyks iki 2018 m. sausio 17 d.

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.kkkc.lt
www.menokiemas.lt
www.kulturpolis.lt
www.facebook.com/tegyvuojakulturpolis

 

KKKC PARODŲ RŪMUOSE – SONATOS ŽIŽI „FAKTŪROS. JŪRA. KRANTAS. MIŠKAS“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. gruodžio 15 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Sonatos Žiži kūrybos paroda „Faktūros. Jūra. Krantas. Miškas“.

Tekstilės menininkės Sonatos Žiži paroda sudaryta iš kelių segmentų – tekstilės objektų, kostiumų,  nuotraukų, vaizdo ir garso projekcijų. Gamtos ir jūros tema menininkės kūryboje atsiskleidė 1997 metais. Tuomet gimė kostiumų kolekcijos „Gelmių būtybė“ (1997 m.)  ir „Po vandeniu“ (1998 m.). Palaipsniui tema plėtėsi. Rengdama projektą „Jūra. Baltai" (2016 m.), Sonata pirmą kartą prisistatė kaip fotomenininkė. Įdomu tai, kad būtent fotografija jai padėjo naujai pažvelgti į tekstilę, peržengti kostiumo ribą ir pradėti darbuotis su sluoksniais. „Tekstilės sluoksniai – kaip laiko bangos“, – sako menininkė, kurdama objektus iš pirmapradžių medžiagų – džiuto, lino, medvilnės, vilnos.

Šioje parodoje Sonata Žiži peržengia kostiumo kaip taikomosios dailės objekto eksponavimo ribas ir kviečia žiūrovą patyriminiam pasivaikščiojimui jūros, smėlio, medžio paviršiais. Menininkei labai svarbūs įsižiūrėjimai, kai bangų linijos, medžio žievė ar judančio kranto grafika transformuojasi į objektų ir drabužių siluetus. Netikėtai susijungę skirtingi pavidalai sukuria  vientisumo ir vienovės išgyvenimą, perpintą įspūdžio galia. Sužaiskime, sako autorė, vaizduotės žaidimą – aplinkui fantasmagoriškai fragmentuotos faktūros: nuotraukos, pulsuojantys vaizdai, tekstilės ir kostiumo objektai, žiūrovo šešėlis – tai tik dar viena judanti linija parodos faktūroje. Susijungus šiems pojūčius estetizuojantiems segmentams, prieš mus atsiveria meninė realybė.

Apie autorę

Sonata Žiži nuo 1995 m. kuria drabužių kolekcijas, kostiumus spektakliams, organizuoja ir režisuoja renginius, veda kostiumo kūrybines dirbtuves. Jos išsilavinimas apima rūbų modeliavimo, vizualinio dizaino ir kultūros vadybos sritis. Nuo 1999 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, dalyvavo parodose Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Rygoje, Rostoke, Gdynėje, Kaliningrade. 1997 m. kostiumas „Gelmių būtybė“ laimėjo pagrindinį prizą „Auksinė adatėlė“ Baltijos šalių vieno modelio konkurse „Mada. Menas. Muzika“.

Menininkės motto: kurti įkvepia gamta. Gyventi – miestas.

Paroda veiks iki 2018 m. sausio 14 d.

 

 

KLAIPĖDOJE  – MYKOLĖS TAPYBOS PARODA „GAMTOVAIZDIS”

2017 m. gruodžio 15 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma personalinė Mykolės tapybos darbų paroda „Gamtovaizdis”. Tai bus antrasis svarbus jaunosios lietuvių kartos menininkės pasirodymas Lietuvoje ir pirmoji personalinė paroda Klaipėdoje po sugrįžimo iš Paryžiaus ir Kopenhagos, kur ji praleido dešimt savo gyvenimo ir kūrybos metų.

Parodoje bus eksponuojama tiek rinktinių ankstyvesnės kūrybos darbų kolekcija, tiek naujausi ir dar niekur neeksponuoti ir nepublikuoti Mykolės darbai. Du mėnesiai, šį pavasarį praleisti meno rezidencijoje Suomijoje gilinantis į tos šalies ir Lietuvos tapybinio peizažo panašumus bei skirtumus, davė gana netikėtų rezultatų – sukurta spalviškai ir stilistiškai visiškai naujų, energingų, dinamiškų ir iš esmės savitų darbų serija. Tik šiemet į Lietuvą gyventi sugrįžusi menininkė sulaukė Lietuvos kultūros tarybos palaikymo tuo pačiu kūrybiniu principu atlikti penkių Lietuvos regionų ieškojimus, teptuką pasitelkiant kaip pagrindinį meninio tyrimo instrumentą. Šioje parodoje bus pristatyti pirmieji minimo penkių regionų projekto darbai su Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos gamtovaizdžiais, atliktais unikaliu menininkės tapybos stiliumi.

Vis dėlto Klaipėdos publika jau turėjo progos su Mykolės kūryba susipažinti iš labai arti, kai šią vasarą Karklės festivalio metu menininkė „Žilvičio“ stovykloje teptukais ir dažais darbavosi prie vieno iš stovyklos poilsinių namelių sienos. Pasibaigus festivaliui milžiniškas (8,5x3,4 m) unikalus sieninės tapybos kūrinys liko puošti „Žilvitį“.

Pati Mykolė apie savo kuriamą peizažą kalba kaip apie kažką poetiško, lyriško, tačiau ir labai apčiuopiamo bei racionalaus: „Peizažo tema yra ypatinga. Gamtoje nėra politikos, blogų istorijų ar kokių nors ketinimų apskritai – tik nuolatinis atsinaujinimas, tačiau tuo pat metu ji – tarsi istorinis dokumentas, gulintis prieš mūsų akis. Jį galime skaityti lapą po lapo, sluoksnį po sluoksnio. Jame nėra nieko atsitiktinio, viskas turi savo istoriją, tačiau ar be žmogaus kam tai rūpi? Žmogus daiktams suteikia prasmes, o gamta – tai „aklas ir betikslis gyvenimo troškimas” ir nuolatinis cikliškas atsinaujinimas. Man patinka savo kūryboje išreikšti tai, kaip gamta sugeria žmogaus pastatytas struktūras ir šiukšles, kaip visa tai tampa peizažo dalimi. Peizažas, kurį aš tapau, yra tarsi tuščia teatro scena, bet kartu joje jaučiamas judėjimas ir virsmas, kuris atsirado praeityje, yra ir bus visada.“

Prancūzų menotyrininkė Ingrid Luquet-Gad Mykolės peizažus apibūdina kaip „plačiai besidriekiančius, šiaurietiškus kraštovaizdžius, primenančius neapgyvendintas erdves, kuriose glūdi deformacijų užuomazgos. Vaizduojamose scenose gamta visuomet vešli, o dangus vaiskus ir platus, bet taip pat gali pasirodyti, kad peizažą lyg švininis skliautas slegia tam tikras svoris“.

Apie autorę

Mykolė Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale supérieure des Beaux-Arts) įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Viena iš Baltijos šalių meno konkurso „Jaunojo tapytojo prizas 2013” laimėtojų. Yra surengusi personalinių parodų Vilniuje, Paryžiuje (Prancūzija), Danijoje. Dalyvauja užsienyje vykstančiose grupinėse parodose, meno simpoziumuose, pleneruose. Daugiau informacijos apie menininkę: www.mykole.com

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Paroda veiks iki 2018 m. sausio 14 d.

 

 

 

„MEDŽIO RAIŽINIO EFEKTAS“: ŠIUOLAIKINIO JAPONIJOS IR LIETUVOS MEDŽIO RAIŽINIO PARODA

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. gruodžio 15 d., penktadienį, 17 val. pristatoma šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio paroda „Medžio raižinio efektas“ ir katalogas.  

Jungtinės šiuolaikinių japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“ intriga – sugretinus dviejų valstybių nūdienos medžio raižytojų kūrybą, atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti šiandienines senosios grafikos technikos variacijas. Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Wood print Association).

Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio (mokuhanga) technika sukurti darbai, leidžiantys susipažinti su šios Japonijoje plėtojamos unikalios technikos ypatybėmis (spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi). Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis  Japonijos medžio raižinys – mokuhanga – nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labiau abstrahuotas ar konceptualus, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tęsėju. Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, pristatomi beveik penkiasdešimt  skirtingos tematikos ir savitos meninės stilistikos kūrinių.

Lietuvoje postmodernistinę vizualią raišką ir geriausias senąsias lietuvių grafikos tradicijas interpretuoja šiuolaikinio medžio raižinio menininkai. Nors ši technika turi senas XVI a. siekiančias tradicijas, dėl savo sudėtingumo ji tarp menininkų nėra labai populiari. Lietuviškoje parodos dalyje suburta trylika ryškiausių medžio raižinio puoselėtojų, atrinkta per trisdešimt naujausių pastarojo dešimtmečio kūrinių. Ekspozicijos visuma iliustruoja, kokia svarbi menininkams yra naujų išraiškos priemonių paieška, kaip vis sudėtingesnis tampa spausdinimo procesas. Dažnai pasirenkama ne viena išgryninta klasikinė technika, o sujungiamos kelios, vis dažniau pasitelkiamos skaitmeninės technologijos. Pastebimas platus kūrėjų raiškos priemonių arsenalas, kuriame dera klasikinės ir naujos technikos, įvairus menininkų gvildenamų temų spektras.

Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Skirtingas estetikos supratimas, kultūrų kontekstas ir kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo jos galimybes ir  tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, reprezentuoja Lietuvos šiuolaikinį medžio raižinį ir jį kuriančius menininkus, medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką. Trikalbio katalogo dėka parodos vizuali idėja  įprasminama ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.

 

Parodos dalyviai:

Iš Japonijos: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki.

Iš Lietuvos: Jonas Čepas, Inga Dargužytė, Daiva Gudelytė, Evaldas Mikalauskis, Kristina Norvilaitė, Vladas Lisaitis, Laura Selmistraitytė, Jolanta Sereikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Vytenis Tolutis, Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė, Kęstutis Vasiliūnas, Neringa Žukauskaitė.

Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė.

Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė.

Rengėjai – VšĮ „Meno dalis“ ir Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija.

Partneris – Japonijos ambasada Lietuvoje.

Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. BMK leidykla, BMK kopijavimo centras, UAB „Dekbera“, UAB „Upartas“, p. Kristina Mekšrūnienė.

 

Paroda „Medžio raižinio efektas“ veiks iki 2018 m. sausio 14 d.

 

 

KKKC MENO KIEME – XVII A. KNYGOS „DIDYSIS ARTILERIJOS MENAS“ ILIUSTRACIJOS

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kieme (Bažnyčių g. 4, Klaipėda) nuo 2017 m. lapkričio 18 d. kelionę per Lietuvą pradeda pasaulyje garsiausio XVII amžiaus lietuvių autoriaus Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda.

Europoje garsus XVII a. artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras Kazimieras Simonavičius Lietuvoje menkai pažįstamas. 1650 metais Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis Magnae Artilleriae“ (lotyniškai: „Didysis artilerijos menas“) išleido žymusis spaustuvininkas Janas Jansonius. Pasaulyje ši knyga garsi tuo, kad kaip vadovėlis artilerijos karininkams buvo naudojama apie du šimtus metų. Tik XIX amžiaus pradžioje K. Simonavičiaus sukurtos ir nubraižytos artilerijos sviedinių konstrukcijos buvo šiek tiek patobulintos. Knyga buvo išversta į anglų, olandų, prancūzų, vokiečių, lenkų kalbas, ji saugoma garsiausiose pasaulio bibliotekose. Keli knygos egzemplioriai yra ir Lietuvoje: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Parodai atrinktos 14 knygos iliustracijų, įprasminančių svarbiausius K. Simonavičiaus pasiekimus bei mokslinį palikimą, taip pat savotiškai atspindinčių XVII amžiaus Lietuvos aukštuomenės pramogas. Ekspozicijoje Klaipėdoje, Kaune, Raseiniuose ir Vilniuje bus galima susipažinti su brėžiniais, aiškinančiais, kaip nustatyti sviedinio kalibrą, etaloninių svarstyklių konstrukcijomis, raketų gamybos priemonėmis, jų sandara bei tipų įvairove. Kita dalis iliustracijų – fejerverkų užtaisai, pramoginių pirotechninių mašinų brėžiniai. Savo gyvenimą ir veiklą paskyręs karybai, K. Simonavičius buvo humanistinių pažiūrų žmogus. Knygoje jis rašo, kad karai yra didžiausia žmonijos nelaimė, kylanti iš godumo, garbėtroškos, suktumo, noro pavergti kitas tautas.

Nuo 2017 m. lapkričio 18 dienos paroda bus eksponuojama KKKC Meno kieme, gruodžio 14 d. ji persikels į Kauno apskrities viešąją biblioteką. 2018 m. sausio 5 d. paroda keliaus į Raseinių krašto istorijos muziejų. Nuo 2018 metų sausio 22 d. iki vasario 12 d. paroda veiks Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje, kur bus galima susipažinti su lotyniškuoju knygos originalu. Lietuvos šimtmečio šventės proga 2018 m. vasario 16-ąją parodą savo patalpose atidarys Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

Dalį parodos eksponatų galima apžiūrėti internete. K. Simonavičiaus braižytoje ir trijų dimensijų aplinkoje atgaivintoje bastioninėje pilyje įrengta virtuali ekspozicija pasiekiama adresu www.ksu.lt/paroda/

Paroda yra Lietuvos šimtmečio šventės dalis. Organizatorius – Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Informacinis rėmėjas „Meno propaganda“. Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Raseinių krašto istorijos muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Koncepcija ir kuravimas: Dionizas Litvaitis, Rasma Noreikytė. Tekstai: Libertas Klimka, Viktorija Rusinaitė. Dizainerė – Greta Bernotaitė, 3D ir programavimas – „Tag of Joy“.
 

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

(Didžioji vandens g. 3)
www.mlimuziejus.lt

 

 

 

 

Klaipėdos fotografijos galerija

(Tomo g. 7)
www.photoklaipeda.lt

 

 

 

Klaipėdos Kultūros fabrikas

(Bangų g. 7)
www.photoklaipeda.lt

 

 

Jaunimo biblioteka

(Tilžės g. 9)

 

 

Baroti galerija

(Aukštoji g. 3, 3A)
www.barotigalerija.lt

2017 gruodžio 8 d. (penktadienį)  18 val.  KADS Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1/ Didžioji vandens g. 2) atidaroma paroda, skirta Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos 20- ies metų jubiliejui.  

Parodoje  eksponuojami dailininkų  Romo Klimavičiaus , Remigijaus Treigio, Arvydo Karvelio, Ryčio Martinionio, Danieliaus Rūsio, Aurimo Anuso, Virgilijaus Bizausko, Mindaugo Petrulio, Raimondo Daukšos, Audriaus Jankausko, Dariaus Vičekausko kūrybos darbai.

Tai paskutinė 2017 m.  ekspozicija, kuri truks iki gruodžio 30 d. ir vainikuos  Baroti galerijos  jubiliejinių metų parodinį ciklą !...

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

(Turgaus g. 8)

www.biblioteka.lt

Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) eksponuojama Gintauto Survilos fotografijų paroda „LAUKIMO LAUKUOSE". Iki 2018 m. sausio 10 d.

Gintauto Survilos kūrybai būdingas meditatyvus santykis su aplinka, poetiškas metaforizuotas kalbėjimas apie elementariąją būtį, kuri neatpažįstamai pakinta, nuskaidrinta efemeriškos Jausmo šviesos. Man regis, menininkas kurdamas neretai klausia savęs: kodėl visa, kas mus supa, yra perduodama per tai, kas paprasta, bet netikėta, per tai, kas artima, bet ką sunku perteikti. Ir kiekvienas darbas – tarsi langas į skaidrią, dangiškom nuojautom mirgančią erdvę.  (menotyrininkė  Neringa Markauskaitė)

 

si:said galerija

(Daržų g. 18)
www.sisaid.lt


Galerijos darbo laikas IV‒V 15‒18 val.

 

 

Ievos Simonaitytės
Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25)
www.klavb.lt