Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

 

XV tarptautinio vaikų piešinių konkurso „Slavų šaltinis 2018“ paroda
2018 m. 05 24– 07 31 d.
        
Nuo 2003 m. Klaipėdoje rengiamas tarptautinis vaikų piešinių konkursas „Slavų šaltinis“ jau peržengė slavų valstybių ribas. Jo tematika patraukli įvairių šalių vaikams. Konkurso tikslas – skatinti vaikus ir jaunimą domėtis savo krašto istorija, tradicijomis, dvasinėmis ir krikščioniškomis vertybėmis. Konkursui pateiktuose darbuose atsispindi ir krikščionybės, ir gimtojo krašto istorija, iškilios kultūros ir švietimo asmenybės, šventovių architektūra ir gimtinės gamta. 2018 m. konkurse buvo išskirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio tema. Organizatoriai sulaukė darbų iš 19 šalių: Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldavijos, Rumunijos, Rusijos, Serbijos, Švedijos, Tailando, Ukrainos ir Uzbekistano. Žiuri teko įvertinti apie 4500 kūrinių, atliktų akvarele, guašu, įvairiomis grafikos ir mišriomis technikomis. Konkurso parodoje Prano Domšaičio galerijoje eksponuojami 193 rinktiniai kūriniai.
Organizatoriai ir partneriai: Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, Krikščioniškojo švietimo draugija „Slovo“, Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazija, LDM Prano Domšaičio galerija. Projekto rėmėja – Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

 

 

Prano Domšaičio galerijoje – taktilinė paroda regos negalią turintiems žmonėms

Balandžio 13 d., penktadienį, 17 val.  Prano Domšaičio galerijoje bus atidaroma taktilinė paroda „BLIND DATE“ (liet. „Aklas pasimatymas“), skirta regos negalią turintiems žmonėms. Ekspoziciją sudarys XX a. lietuvių tapytojų paveikslai ir  skulptorių Jono Aničo ir Mato Janušonio sukurtos paveikslų reljefinės reprodukcijos, kurias galima liesti rankomis ir taip pažinti paveikslo turinį.

Parodos kuratoriai Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis ir Eglė Nedzinskaitė siekė sudaryti sąlygas regėjimo negalią turintiems žmonėms susipažinti su nacionaliniu dailės paveldu, ji parengta bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir Nacionaline dailės galerija.

 

 

 

Lietuvos istorijos ženklai

Medalių ir filatelijos paroda, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui iš Prano Avižinio ir Algirdo Červinsko (1925–2016) rinkinių.

Parodoje Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) pristatomi eksponatai iš dviejų rinkinių – šilutiškio istoriko P. Avižinio medalių ir jo uošvio, Šilutės garbės piliečio A. Červinsko pašto ženklų bei proginių pašto vokų. Parodą papildo Lietuvos dailės muziejaus eksponatai – Klaipėdos krašto sunkmečio pinigai (notgeldai, 1917–1923) iš klaipėdiečio Dionyzo Varkalio muziejui perduotos Klaipėdos krašto XIX a.–XX a. I pusės taikomosios dailės kolekcijos ir vieno žymiausių lietuvių XX a. tapytojo marinisto Česlovo Janušo (1907–1993) nostalgiški Lietuvos gamtos vaizdai, sukurti gyvenant toli nuo tėvynės.

Paroda ne tik pasakoja ir primena lemtingus mūsų valstybės istorijos įvykius, užfiksuotus medaliuose, ženkliukuose, pašto ženkluose ar proginiuose pašto vokuose. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, ji tampa jaudinančiu modernios valstybės ir vienos šeimos istorijos liudijimu. P. Avižinio dėdė Domas Avižinis (19001989) 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Vėliau iki Antrojo pasaulinio karo darbavosi Viešvilės, Pagėgių ir Šilutės pašto skyriuose. Tarpukariu jam buvo įteiktas Lietuvos Nepriklausomybės, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Vytauto Didžiojo ordino medaliai. P. Avižinio uošvis A. Červinskas (1925–2016) buvo Žemaitijoje 1944 m. vasarą suformuotos Tėvynės apsaugos rinktinės savanoriu. 1945 m. gegužę pateko į sovietų nelaisvę, ištremtas į Komijos ASSR. Vėliau dėstė istoriją Šilutės I-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės pirmoji gimnazija). 2001 m. A. Červinskui buvo įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, o 2016 m. suteiktas Šilutės miesto garbės piliečio vardas. P. Avižinio mamai Bronei Avižinienei (19212013), užauginusiai devynis vaikus, buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. P. Avižinis už nuopelnus vadovaujant Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklai, buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu.

Parodoje eksponuojama 430 pašto ženklų. Vertingos yra atkurtos valstybės ir Klaipėdos krašto pašto ženklų nuo 1919 m. iki 1941 m. serijos. Net pašto vokai laikui bėgant tampa įdomiais ir iškalbingais praeities liudininkais. Tarp parodoje rodomų 177 pašto vokų dėmesį patraukia 1923–1939 m. iš Klaipėdos siųstų laiškų vokai. Parodoje pamatysime 122 medalius. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro šiuolaikiniai proginiai medaliai, skirti Lietuvai svarbiems istoriniams įvykiams ir asmenybėms. Reikšminga vieta parodoje tenka vertingiems tarpukario apdovanojimams – eksponuojamas Vytauto Didžiojo ordino medalis (1930, dail. Petras Tarabilda), Klaipėdos sukilimo 5-ųjų metinių medalis (1928, dail. Petras Rimša), Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928, dail. Juozas Zikaras) ir kiti.

Paroda Prano Domšaičio galerijoje veiks iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

 

 

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.

 


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX– XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 


 

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.

 

 

Klaipėdos apskrities  viešoji I. Simonaitytės biblioteka

(Herkaus Manto g. 25)

 

GALERIJOJE 13 L

Giedriaus Venckaus darbų paroda „Duona ir žaidimai" (iki birželio 15 d.)

GALERIJOJE 1 H

Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija" (iki gegužės 30 d.)

GALERIJOJE 3 A

Paroda SUMGAIT, skirta armėnų žudynių Sumgaite 30-osioms metinėms (iki birželio 2 d.)

BENDROJOJE SKAITYKLOJE

Paroda „Ievai Simonaitytei – 120 metų"

VAIKŲ SKYRIUJE

„Vaivorykštės tako" gimnazijos 3 prad. klasės mokinių tapybos paroda. Dailės mokytojos: J. Parnarauskienė, B. Valaitienė

KRAŠTOTYROS IR SKAITMENINIMO SKYRIUJE

Paroda-peržiūra, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms (paroda veiks iki 2018 m. gruodžio 10 d.)

INTERNETO SKAITYKLOJE

Paroda „BŪK SAUGUS INTERNETE"

PERIODIKOS SKAITYKLOJE

Teminė spaudinių paroda „Šeima - tai meilės mokykla" (paroda eksponuojama iki gegužės 25 d.)

KONFERENCIJŲ SALĖJE

Lidijos Meškaitytės miniatiūrų paroda „Vienatvėje su gamta" (iki birželio 11 d.)

 

 

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

 

2018 m. Balandžio 27 d. (penktadienį) 17 val. 30 min.  
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus
KLAIPĖDOS GALERIJOJE (Bažnyčių g. 6, antras aukštas)
pristatoma menininko Alfonso Lekavičiaus paroda "Musė su deimantu"
A. Lekavičiaus kūryba remiasi postmodernizmo idėjomis. Savo piešiniuose ir foto koliažuose  autorius atspindi dabartinį dinamišką, labai prieštaringą bei socialiais įvykiais komplikuota laiką. Dailininką domina laikmečio dvasiniai žmogaus lūžiai, kurie perteikiami per įvairias subkultūras, socialinių protestų ženklus ar jų metaforas. Savo kūriniuose jis mėgsta centrinę kompozicija. Sujungdamas linijinį piešinį su tamsiomis dėmėmis sukuria daugiaprasmį, bet tuo pačiu, fragmentuotą vaizdą.


Alfonsas Lekavičius - skulptorius, tapytojas, neformaliojo švietimo, dailės, vyr. mokytojas Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje. Nors pagal išsilavinimą yra VDA TF taikomosios skulptūros bakalauras ir ŠU, freska-mozaika, dailės magistras, tačiau savo kūrybiniame procese pasitelkiantis įvairias meno atlikimo technikas, žanrus ir neliekantis ištikimu kuriam nors vienam. Tai šiuolaikinis universalus menininkas, drąsiai mąstantis apie šiuolaikinius socialinius procesus, juos analizuojantis, kritikuojantis. Alfonso kūryba brandžiai susiformavusi, nors ieškojimai, pasak autoriaus, nėra nutrūkstanti būsena. Tai mumyse vyksta nuolat.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius labai kviečia į būsimo naujo nario parodą, kurios atidarymo metu bus galima pabendrauti ir su pačiu autoriumi bei atskleisti „Musės su deimantu“ paslaptį.
Paroda vyks iki gegužės 22 dienos.

 

 

Naujoji Klaipėdos galerija

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22) 

2018 m. gegužės 17 d., ketvirtadienį, 17.30 val. NAUJOJOJE KLAIPĖDOS GALERIJOJE mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22, vyks Gagik Parsamian  parodos “Sielos sodai” atidarymas.

Armėnų kilmės dailininkas Gagik Parsamian savo kūrybą Klaipėdoje pristato pirmą kartą. Parodoje „Sielos sodai“ menininko drobėse organiškai susijungia šilta Armėnijos spalvų paletė ir užburiantis Gdansko, kuriame dabar jis gyvena ir kuria, gamtos ir architektūros grožis.

 G. Parsamian kūryba – tai odė ir elegija gamtai ir jos akcentams. Drąsūs spalviniai tapybos sąskambiai – baltos švelnumas ir raudonos aistra, saulėta geltona ar šaltai mėlyna, ryškūs violetiniai atspalviai – užlieja galingu gūsiu ir susilieja į spalvų melodiją.

Dailininkas meistriškai išnaudoja kelių spalvų plastines savybes, jų šviesokaitos galimybes, sukuria ekspresyvių virpančių potėpių faktūras. Kolorizmas šiuo atveju demonstruoja spontaniškumą, energiją, jėgą, laisvę ir nenutrūkstamą improvizaciją.

 „Kūryboje mane labiausiai žavi nuostabi ir nepakartojama gamta. Trapus gėlės egzistavimas – kaip žmogaus gyvenimas, todėl skubu užfiksuoti tai savo kūryboje. Tapyba – procesas, teikiantis daug džiaugsmo, daug teigiamų emocijų, vaizduotei leidžiantis tapti realybe. Tai mano jausmų, nuotaikų, vidinio pasaulio atspindys. Mano paveiksluose dominuoja žaisminga spalvų paletė, ryškios, šviesios, šiltos ir kontrastingos spalvos“, – savo kūrybą apibūdina G. Parsamian.

Gagik Parsamian gimė 1957 m. Armenijoje, Ečmiadzino mieste. Nuo 1977 m. - tapybos studijos Jerevano dailės akademijoje, vadovaujant profesoriui Ara Biekaryan, kuris įtakojo dailininko kūrybą.  Nuo 1988 m. - Armėnijos dailininkų  sąjungos narys. 1991 m.  – 1994 m.   Ečmiadzino Nacionalinės galerijos direktorius. Nuo 2007 m. - Lenkijos dailininkų sąjungos narys.  Šiandien jis gyvena ir kuria Gdanske,  Lenkijoje. 2017 m. Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzejus Duda apdovanojo Gagik Parsamian  “Polonia Restituta” ordinu už jo pastangas armėnų integracijai į Lenkijos visuomenę. G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.

Paroda vyks iki birželio 14 d.

 

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)

 

Sveiki atvykę į mano fantazijų pasaulį!

Vardas Edgaras, pavardė Straukas - malonu susipažinti. Profesionaliai svajoju dienomis ir esu laisvai samdomas keliautojas po kitus pasaulius, kuriuos sukuriu kartais ir pats. Ten sutiktus personažus žiūrovams pristatau knygose ir atvirukuose, o Jums šiandien – ryškiausias ir spalvingiausias akimirkas iš pastarųjų metų ekspedicijų.

Keliautojo licenciją įgijau VDA vizualiojo dizaino katedroje, o vėliau nuo altoriaus savarankiškai patraukiau iliustruotojo keliu. Tikiuosi ir siekiu, kad maršrutas bei patirti nuotykiai vienądien legendomis sugultų į mano paties istorijų knygą su iliustracijomis.

Su iliustratoriumi Edgaru Strauku ir jo fantazijų pasauliu kviečiame susitikti parodos „Veikėjai, pasauliai ir nuotykiai juose“ atidarymo renginyje, balandžio 17 d. 18.00 val. Edukacinėje erdvėje ( H. Manto g. 9a, Klaipėda).

Paroda eksponuojama iki gegužės 18 d.

Iki susitikimo!

 

„Su tėkme“
2018 m. balandžio 26 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Su tėkme“. Tai autorės kūrybinė kelionė į baltiškų simbolių gelmę ir spontaniški vaško potėpiai medžiagoje. Kristinos, batikos technika sukurti darbai, tai autorės noras ir impulsas šia technika išreikšti etninės kultūros pajautą.   
K. Šorienė su batikos technika susipažino būdama pirmo kurso studentė Vilniaus dailės akademijoje. „Ši technika mane pakerėjo iškart ‒ prisimena Kristina, ‒ jos spalvos, nuostabus vaško kvapas ir pats kūrimo procesas kaip meditacija“. Dar studijų metais K. Šorienė pamilo šią techniką dėl kūrimo proceso ir rezultato. Pats kūrybinis laikas labai atpalaiduoja, jis tiesiog teka, o įpusėjus sunku numatyti, koks bus rezultatas, nes viskas pasislepia po vaško sluoksniais, o tik jį nulyginus pasirodo visuma. Veiksmas primena margučių marginimą, nes tik baigus pamatai, koks jis ypatingas ir išskirtinis. Įdomu ir tai, kaip vaškas transformuoja medžiagą: ji praskaidrėja kaip vitražas. Todėl geriausia batikinius darbus kabinti lange ar prieš šviesos šaltinį.
Parodoje visi darbai apvalaus formato, nes šiuo metu autorės gyvenime yra labai svarbus Rėdos ratas. Šis Ratas visada sukasi. Autorė stengiasi pajausti virsmą, kuris padeda geriau suprasti savo vidinius pasikeitimus bei džiaugtis metų laikų kaita. Todėl baltiškų simbolių kompozicijos šioje parodoje yra įrėmintos Ratu.
„Su tėkme“, ‒ tai Kristinos pažintis su savo tauta, su jos kultūra. Tai noras perimti senolių dvasinę patirtį, etnines tradicijas ir papročius, visa tai puoselėti ir perduoti  ateinančioms kartoms. Taip ir gimė parodos pavadinimas  „Su tėkme“ – su troškimu, kad mūsų kultūros palikimas tekėtų visomis formomis.
Batikos technika gali tapyti visi ‒ tiek vaikai (nuo 8 m.), tiek suaugę. Aštuonerius metus kurianti K. Šorienė bandantiems tapyti pataria, kad svarbiausia – atsipalaiduoti, ir tikrai visiems pavyks iš pirmo karto.
Paroda veiks iki gegužės 28 d.

Įėjimas laisvas.
Klaipėdos etnokultūros centro informacija. Tel. 846 312113

 

 

2018 m. kovo 12 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma Irenos Kvedarienės (Palanga) medžio raižinių paroda „Metų rievės“. Dešimtmetį medį skaptuojančiai I. Kvedarienei raižyba yra širdies atgaiva, kūryba, o kurdama autorė laiko neskaičiuoja.

„Nuo vaikystės tėvelis įskiepijo meilę gamtai ir medžiui. Seniai kirbėjo svajonė prisiliesti prie medžio drožybos paslapčių ir taip pratęsti jo gyvenimą. Tik persiritusi per penkiasdešimt įsidrąsinau paimti rėžtuką ir drožti. Prieš dešimt metų drąsiai pradėjau skaptuoti ąžuolą. Skulptūras, skirtas tėvukų atminimui, stačiau tėviškėje ir savo sode. Pirmieji šių medžio skulptūrų vertintojai tie, kurie visada šalia – mano šeimos nariai ir antroji mano šeima – Palangos folkloro ansamblis „Mėguva“, – apie kūrybos pradžią prisiminė parodos autorė ir pati aktyviai dalyvaujanti šio ansamblio veikloje.

Pradėjusi nuo medžio skulptūrų, autorė vis labiau domėjosi medžio raižiniais ir jų spauda ant popieriaus. Ši lietuvių liaudies grafikos technika, dar kitaip vadinama ksilografija, Lietuvoje išpopuliarėjo XVI a. pradžioje Žemaitijoje. Nuo medyje raižytų formų (klišių), kitaip vadinamų „lentų“, buvo spaudžiami spaudai. Religinio turinio paveikslai buvo kabinami garbingiausioje namų vietoje. Parodoje „Metų rievės“ taip pat vyrauja religiniai motyvai – medyje išraižytų ir popieriuje atspaustų šventųjų paveikslai. Tradicinę liaudies grafikos techniką tęsianti Irena Kvedarienė žavi žemaitišku atkaklumu ir kantrybe.

Nuo 2013 m. parodos autorė rengia personalines parodas bei kasmet dalyvauja  respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“. Klaipėdos turo meistrų parodose I. Kvedarienė yra laimėjusi III ir I vietas.  

Paroda veiks iki balandžio 13 d.

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.kkkc.lt
www.menokiemas.lt
www.kulturpolis.lt
www.facebook.com/tegyvuojakulturpolis

 

Klaipėdoje pristatomas lietuvių, latvių ir estų meno projektas „3FREE”


2018 m. gegužės 18 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) į Tarptautinės muziejų nakties renginius Klaipėdoje įsilies trijų Baltijos šalių grupės menininkų bendra paroda – meno projektas „3FREE”, skirtas trijų Baltijos valstybių šimtmečiams paminėti.

Penktadienio vakarą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodų rūmuose personalines parodas pristatys grafikė Jūratė Rekevičiūtė, latvių menininkė Vika Eksta ir estas Alas Paldrokas, žinomas meniniu pseudonimu Anonymous Boh, šeštadienį vyks daugybė originalių tarptautinio meno projekto „3FREE” renginių.

„Šių trijų Baltijos šalių menininkai bendradarbiauja jau seniai – trise švęsti linksmiau, – teigia projekto kuratorius, KKKC direktorius Ignas Kazakevičius. – Mes, trys labai skirtingos šalys, turėjome gana ilgų istorinių sąsajų, kurios suartino mūsų kultūras. Mes visada buvome Europos žemėlapyje, tačiau laisvės vektoriai buvo nukreipti į vakarus. Šiandieną, kaip ir prieš šimtą metų, akivaizdu, kad laisvę reikia išsikovoti, tik ne visiems vienu metu, o individualiai, nes kiekvieno laisvė nėra lygi kito laisvei. Svarbiau, kad vieno laisvė netaptų kito nelaisve. Trims susikalbėti viena tema yra paprasčiau – svarbiausia yra kalbėtis.”

KKKC parodų rūmuose bus atidaryta ir viena bendra paroda, kurioje savo kūrinius eksponuos po tris kiekvienos Baltijos šalies autorius. Parodoje dalyvauja: Severija Inčirauskaitė, Kristina Inčiūraitė, Žygimantas Augustinas (Lietuva), Kristaps Epners, Ivars Drulle, Vilnis Putrāms & Vladimir Jakushonok (Latvija), Taje Tross, Leonhard Lapin ir Peeter Allik (Estija). Tarptautinės muziejų nakties metu numatytos dvi ekskursijos su parodos kuratoriais ir menininkais, netikėti Estijos menininkų performansai, edukacinė programa, naktinis gyvo garso koncertas.

Anot renginio kuratoriaus I. Kazakevičiaus, Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno projektas „3FREE“ – tai meno lauko dalyvių: menininkų, kuratorių ir organizatorių, žurnalistų ir apžvalgininkų, menotyrininkų ir meno kritikų, meno gerbėjų, stebėtojų ir vertintojų pokalbis apie laisvės schemą ir hierarchiją.

„Kultūra – tai ne tik menas. Kultūra aprėpia visus mūsų pasiekimus: mokslą ir technologijas, edukaciją ir švietimą, tradicijas ir etiketą, madą, dizainą, urbanistiką, savitarpio pagarbą ir supratimą. Visa tai galėtume pavadinti visuomenės pagrindu – bendravimo kultūra. Tik ji yra savitarpio ir tarptautinio bendradarbiavimo vertybių visuma, kurią mes pasirengę ginti. Kurdami projektą „3FREE“ mes atkreipiame dėmesį į šį mus visus vienijantį laisvės aspektą“, – renginio idėją pristatė I. Kazakevičius.

„Aš tikiu, kad galima jausti vidinę laisvę net ir esant labai nepalankioms išorinėms aplinkybėms, ir atvirkščiai. Tai liudija labai daug dabarties ir praeities situacijų. Kartais brutali politinė sistema, diktatūra paskatina labai stiprios pogrindžio kultūros susiformavimą, pavyzdžiui, kaip kad dabar Rusijoje arba kaip buvo sovietų laikotarpiu. Kalbant apie kultūrą, teritoriją ir laiką mūsų projekto kontekste, mano pasirinkimas pagrįstas labai konkrečiu Latvijos žmonių jausmu žemei ir jų kultūros bei laiko suvokimu. Mano nuomone, ypač ryškus to pavyzdys yra Vikos Ekstos ir Kristapso Epnerso meno kūriniai”, – meno projekto „3FREE” kuratorių diskusijoje apie laisvės fenomeno ir meno ryšį kalbėjo Latvijos menininkų kuratorė Liena Bondarė.

Galbūt laisvė yra susitarimo reikalas? Dalies savo įsitikinimų aukojimas vardan laisvės? „Tiesą sakant, aš to net nelaikau aukojimu, – diskutavo estų delegacijos kuratorius, menininkas Alas Paldrokas. – Iš tiesų aš esu čia tam, kad galėčiau kiek įmanoma padėti visuomenei. Jei pacientas bijo gydymo ir mėgina sustabdyti jam atliekamą operaciją, gydytojas privalo tą padaryti prieš jo valią.”


Gegužės 18 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) projekto „3FREE” pristatymas ir parodos atidarymas. 
 Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, uostamiesčio valdžios  ir kultūros atstovai, Baltijos šalių menininkai.


Paroda „3FREE“ veiks iki 2018 m. birželio 23 d. 
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos

Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8)


Balandžio 23 d. 17.00 val. Kilnojamosios parodos „100 REIKŠMINGIAUSIŲ KNYGŲ APIE LIETUVOS ISTORIJĄ“ pristatymas. Parodą pristatys Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Vaidas Pamparas (pagal Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Istorijos galiūnas“). https://www.facebook.com/events/209160096350059/ 

Paroda veiks iki 2018 m. Balandžio 30d.

 

Meno skyriuje (J.Janonio g. 9)

 

 

„100 MITŲ LIETUVAI“: EDUKACINĖ PATRICIJOS GILYTĖS KŪRINIO TRANSFORMACIJA

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidarant Kauno galerijos „Meno parkas“ parodą „Ne muziejus…“, viena iš autorių Patricija Gilytė, pastebėjusi, kad mažieji parodos lankytojai domisi jos instaliacija „Natiurmortas su kranais ir jūra. 13-as kadras“, pasiūlė baigiantis ekspozicijai surengti edukacinį užsiėmimą ir leisti jauniesiems kūrėjams transformuoti jos kūrinį.

Menininkės pasiūlymą entuziastingai priėmė Klaipėdos Vydūno gimnazijos 5 m klasės mokiniai su dailės mokytoja A. Žvinklyte-Rimšiene, muzikos mokytoja I. Bertuliene, auklėtoja bei literatūros mokytoja L. Bručkiene. Paskutinę Kauno galerijos „Meno parkas“ parodos „Ne muziejus…“ eksponavimo dieną, vasario 18-ąją, jie su mokytojų ir tėvelių palaikymo komanda edukacinėje popietėje „Lietuvos šimtmečio ženklas“ įsitraukė į kūrybinį procesą ir, pratęsdami menininkės Patricijos Gilytės sukurto Klaipėdos reljefo „Natiurmortas su kranais ir jūra. 13-as kadras“ temą bei atliepdami šių dienų aktualijoms, instaliaciją transformavo į naujo Klaipėdos šimtmečio ateities simbolį „100 mitų Lietuvai“, skirtą Valstybės šimtmečio pagerbimui.

Mokiniai nusprendė, kad, kurdami pasveikinimą Lietuvai, interpretuos 100 metų vaizdinį. Iš jų pačių sukurtų ir bendraklasiams pristatytų 19 eskizų jaunieji kūrėjai išsirinko labiausiai patikusį, jį papildė vieni kitų idėjomis ir į KKKC Parodų rūmus atėjo jau žinodami, ką ir kodėl nori sukurti. Skaičius „100“ mokinių buvo apipintas prasmėmis: vienetas tapo Klaipėdos švyturiu – rodančiu kelią, neleidžiančiu paklysti, jungiančiu vandenį, žemę ir dangų; nulis centre tapo Lietuvos kontūrais, apgaubtais tradicine ornamentika puošta juosta, dar vienas nulis tapo Gyvybės medžiu – sąsaja su praeitimi, dabartimi ir ateitimi, su tradicijomis ir modernumu, su mūsų šaknimis ir kūrybiniu polėkiu. Užrašas ,,100 metų Lietuvai“ kūrybinio proceso metu labai simboliškai transformavosi į ,,100 mitų Lietuvai“ ir bendru sutarimu buvo paliktas toks – papildantis kompoziciją naujomis prasmėmis: juk mitai jungia mus su senąja Lietuva, jos kultūra ir pasaulėjauta, o tai, kas kuriama dabar, kada nors gali virsti naujais mitais... Renginį vainikavo vaikų atlikta J. Cechanovičiaus daina ,,Lietuva – dainų šalis“.

Meninė instaliacija dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“.

Apie instaliacijos autorę Patriciją Gilytę
 
Patricijos Gilytės kūrybai būdinga temas nagrinėti pasitelkiant įvairiausias stilistikas, medžiagas, objektus, mechaninius elementus, taip pat – kviestis bendradarbiauti kvalifikuotą komandą:  kompozitorius, operatorius, fotografus ir kitus profesionalus, kurie padėtų drąsiai eksperimentuoti ir pasiekti užsibrėžto tikslo – taiklaus ir unikalios išraiškos kūrinio. Dar vienas svarbus Patricijos Gilytės kūrybos aspektas – performatyvumas, įsitvirtinęs kaip kūrybinė strategija jau nuo 2000-ųjų metų. Sąveika su aplinka, anot autorės, nenutrūksta ir ruošiant parodą – jos kūryba transformuojasi veikiama įvairių sąlygų. Objektas „Natiurmortas su kranais ir jūra. 13-as kadras“, kaip ir kiti menininkės projektai, yra tęstinis: autorė jį sukūrė atsižvelgusi į KKKC Parodų rūmų erdvės bei uostamiesčio ypatumus.

 

  Gegužės 4 d. 11.30 val.

VšĮ „Likimo laiptai" entuziastų tapybos darbų parodos „Expromptus" atidarymas.

Paroda veiks iki gegužės 27 d.

 

Gegužės 5 d. 14.30 val.

Grafikės Kristine Belte ir jos dukros Ester jungtinė paroda „Keturi metų laikai". Latvija. Jurmala.

Paroda veiks iki gegužės 23 d.

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

(Didžioji vandens g. 3)
www.mlimuziejus.lt

Muziejuje atidaroma Klaipėdos miesto mokinių fotografijos darbų paroda

2018 m. balandžio 19 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma tradicinė Klaipėdos miesto mokinių fotografijos darbų paroda „Polėkis“.
Šiais metais ši paroda-konkursas skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Tai puiki galimybė populiarinti mokinių fotografiją bei atskleisti jų kūrybinius gebėjimus fotografijos srityje.
Parodoje dalyvauja 27 autoriai iš „Aitvaro“, „Ąžuolyno“, Vytauto Didžiojo, „Varpo“, „Vėtrungės“ gimnazijų, „Saulėtekio“ progimnazijos, Ketvergių pagrindinės mokyklos bei Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro studijos „Febas“. Pateikta daugiau kaip 200 fotografijų, kurias vertino Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai.
Parodą organizuoja Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriumi bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi.
Paroda muziejuje veiks iki gegužės 12 d.

 

Kovo 23 d. 16.00 val. šv. Velykų proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma dailininkės, liaudies meno kūrėjos Jolantos Gegelevičiūtės naujausių tapybos darbų paroda „Sapnų geometrija". Susitikime dalyvaus autorė ir jos kūrybą pristatysianti dailėtyrininkė Deima Žuklytė-Gasperaitienė. Parodos atidaryme-kūrybos vakare skambės menininkės eilės, sukurtos specialiai kiekvienam paveikslui, bus galima įsigyti J. Gegelevičiūtės knygą „Geometrija".

Ilgai dirbusi pastelės ir skaitmeninės grafikos technikomis, J. Gegelevičiūtė perėjo prie aliejinės tapybos. Visgi tapyboje darbų motyvai nepasikeitė. Tai išsilieję peizažai, dažnai praradę konkrečias, tikslias linijas, bet turintys gamtinį koloritą. Kartais J. Gegelevičiūtės peizažai visiškai abstraktūs, jungiami su lietuvių liaudies ornamentika ar konstruojami naudojantis ataudų ir metmenų kryžiavimosi konstrukcija. Kitais atvejais jie fiksuoja gamtos nuotaiką, tvyrančią šaltą žiemą, lietingą vasarą ar audri

 

 

 

Galerija „si:said"

(Daržų g. 18, Klaipėda)

Gegužės 4 d. (penktadienį) 17 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma Martos Vosyliūtės paroda „Second hand kultūra Lietuvoje“.
Martos Vosyliūtės naujausia paroda „Second hand“ aktualizuoja „second hand“ (dėvėtų rūbų) kultūrą Lietuvoje. Lietuvą apėmusi dėvėtų rūbų parduotuvių ir komisų plėtra. Cikle „Second hand“ Marta su humoru, ironija ir puikiu pasakojimu įvairiais pjūviais analizuoja, visiškai nepaliestą Lietuvoje, „second hand“ kultūrą. Rūbų, tekstilės ir pedirbimo sektoriai atlieka svarbų vaidmenį skirtinguose pasaulio turtinguose ir skudžiuose regionuose. Greitos mados prekeiviai ir labdaros organizacijų parduotuvėlės susipina į vieną grandinę, kuri „įtvirtina“ skurdą. Pasak britų mokslininko Andrew Brooks, „tekstilės perdirbimas nėra toks paprastas, tai šiuolaikinė kolonizacija, nevaldoma kapitalizmo ekspansija į visus kraštus, aplinkos teršimas chemikalais, ribotų geriamo vandens išteklių naudojimas, pigios darbo jėgos išnaudojimas arba jos paieškos, „greitos mados“ per lėtas keitimas „protinga ilgalaike“ mada ir taip toliau.“
Marta Vosyliūtė (g. 1976) ‒ scenografė, tapytoja, kultūros kritikė, piešėja. 1999 m. baigė Vilniaus dailės akademijos scenografijos bakalauro studijas, 2001-aisiais – magistrantūrą, 2006 metais ten pat –  meno aspirantūros studijas. Nuo 2000 m. dalyvauja parodose. Gyvena ir dirba Vilniuje.
Parodą  iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.
Paroda veiks iki birželio 1 d. Galerijos darbo laikas III‒V 16‒18 val.