• Kontaktai
  • Naujienos

Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

 

Odė žemei 2017
2017 m. kovo 21 d.–balandžio 2 d.

Gintarė Talmontaitė,15 metų. Vilkelis.
Kretingos meno mokykla, mok. Lina Nikartienė

Prano Domšaičio galerijoje veikia tarptautinė vaikų keramikos darbų paroda „Odė Žemei 2017“, skirta pasaulinei Žemės dienai. Parodos organizatorius – Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras, eksponuojami 292 keramikos kūriniai. Parodoje dalyvauja Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo įstaigos (Hermano Zudermano gimnazija, „Verdenės“ ir Prano Mašioto progimnazijos, Maksimo Gorkio pagrindinė ir „Medeinės“ mokyklos), Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studija „Žiezdrė“, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubai („Žuvėdra“, „Liepsnelė“ ir „Draugystė“). Savo darbelius parodai atsiuntė Plungės Mykolo Oginskio ir Kretingos meno mokyklų mokiniai, Platelių meno mokyklos Žemaičių Kalvarijos skyrius, Endriejavo keramikos dirbtuvėlės, Šiaulių moksleivių namų taikomosios dailės būrelis ir nuolatinis parodos „Odė Žemei“ dalyvis – Liepojos (Latvija) vaikų ir jaunimo centras. Pirmą kartą parodoje dalyvauja vaikai iš Høylando (Norvegija) vidurinės mokyklos.

 

 

Pranas Domšaitis (1880–1965). Nematyti kūriniai

Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) nuo 2017 m. vasario 23 d. iki balandžio 23 d. veikia paroda „Pranas Domšaitis (1880–1965). Nematyti kūriniai“. Parodoje eksponuojamos tapytojo ekspresionisto XX a. 3–4 dešimtmetį sukurtos 39 pastelės ir akvarelės iš Lietuvos dailės muziejuje saugomo dailininko kūrinių rinkinio. Tai gimtinės peizažai, kelionių vaizdai, portretai ir kompozicijos. Kūriniai Klaipėdoje rodomi pirmą kartą.

Iki Antrojo pasaulinio karo P. Domšaitis akvarele liejo peizažus ir  gėlių natiurmotus. Kelias nedidelio formato kompozicijas įkvėpė ekspresionistų pamėgtas moters akto natūralioje gamtoje motyvas. Tuo metu P. Domšaitis ne kartą lankėsi Šiaurės Fryzijoje (Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė). Akvarelės, kuriose vaizduojamos  raudonos ilgos trobos sunkiais švendrių stogais ar pievose tingiai besiganančios karvės, perteikia įspūdingo krašto atmosferą.
XX a. 3 dešimtmečio viduryje P. Domšaičio kelionių maršrutai per Vengriją, Rumuniją, Bulgariją nusitęsė iki Bosforo sąsiaurio ir Turkijos, per Šveicariją, Pietų Prancūziją, Italiją, Korsikos salą pasiekė Šiaurės Afriką, Tunisą. Kelionėse  jį domino žmonės ir gamta, mažų kaimelių gyventojų kasdienybė. Iki Balkanų kelioniniame dailininko krepšyje visada būdavo akvareliniai dažai. Nuo šiol jis pamėgo pastelės techniką. Kelionių po Balkanų pusiasalį ir Turkiją metu sukurtas pasteles P. Domšaitis pristatė 1925 m. gruodį Stambule surengtoje parodoje, o kitais metais eksponavo jas personalinėje parodoje Berlyne.
Manoma, kad Bavarijos Alpėse P. Domšaitis pirmą kartą apsilankė po Pirmojo pasaulinio karo. Iš lygumų krašto kilusiam dailininkui kalnai padarė didžiulį įspūdį. Kartą atradęs Alpes, P. Domšaitis buvojo jose beveik tris dešimtmečius, iki Antrojo pasaulinio karo sukūrė ne tik Vokietijos, bet ir Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Italijos Alpių, jų viršukalnių, priekalnių ir žaliuojančių slėnių vaizdų. Dailininko kūrybos rinkinyje yra kelios dešimtys pastelės technika sukurtų kalnų peizažų.

Daugiau informacijos apie dailininką - http://www.ldm.lt/prano-domsaicio-galerijos-ekspozicija/

 

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX–XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 



 

Tradicijos ir naujovės

Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje iki 2017 m. balandžio 3 d. veikia paroda „Tradicijos ir naujovės“, kurioje pristatoma XX a. 7–10 dešimtmečių Lietuvos profesionalių dailininkų metalo plastikos, juvelyrikos, tekstilės, porceliano, keramikos, odos ir stiklo unikalių darbų kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.
Paroda atspindi būdingus laikmečio meninės raiškos principus. 8 dešimtmečio pabaigos–10 dešimtmečio postmodernizmo tendencijos, formos konceptualumo paieškos, nykstančios ribos tarp vaizduojamosios ir taikomosios dailės atsiskleidžia daugiaprasmiuose taikomosios dailės kūriniuose. Gausi metalo plastikos ir juvelyrinių dirbinių ekspozicija pristato Felikso Daukanto, Kazimiero Simanonio, Marytės Gurevičienės, Arvydo Gurevičiaus, Birutės Stulgaitės, Aleksandro Šepkaus,  Sigito Virpilaičio dirbinius. Eksponuojama mažųjų formų tekstilės kūriniai – nuo plokštuminių miniatiūrų iki reljefinių bei erdvinių trimačių objektų, taip pat meninės odos pavyzdžiai – knygų įrišimai, dėžutės. Parodoje pamatysime Liucijos Šulgaitės modernias kompozicijas iš fajanso ir kietojo porceliano, taip pat Kristinos Mazūrienės, Evos Tomaš, Gražinos Švažienės, Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės, Kosto Urbanavičiaus keramikos darbus. Meninį stiklą reprezentuoja Gražinos Didžiūnaitytės ir Algimanto Žilio daugiasluoksnio stiklo vazos.  Parodą papildo Eglės Baltakytės-Kvintienės, Aniceto Jonučio, Violetos Laužonytės ir kitų tekstilės dailininkų gobelenai, Kęstučio Balčikonio batikos darbai.
Parodos kuratorės: Gražina Gurnevičiūtė, Jūratė Meilūnienė, Danutė Skromanienė, Nijolė Žilinskienė.

Paroda veiks iki 2017 balandžio 3 d.


   

Jaunimo biblioteka

(Tilžės g. 9)

 

Nuo spalio 17 d. Jaunimo biblioteka (Tilžės g. 9, Klaipėdoje) kviečia 14-25 metų jaunimą į NEMOKAMUS UŽSIĖMIMUS "Papildytos realybės sprendimai nuo nulio iki aplikacijos kūrimo".

Užsiėmimų metu Edgaras Artemčiukas, papildytos realybės knygučių „Afrikos gyvūnai“ ir „Pasaulio pasakos“ sprendimų programuotojas, mokys dirbti su papildytos realybės kūrimo programomis.

Užsiėmimai vyks kiekvieną pirmadienį, trečiadienį nuo 16-19 val. (viso 10 užsiėmimų)Kviečiame registruotis tel. 8-46-314728 arba jaunimas@biblioteka.lt   DAR TURIME LAISVŲ VIETŲ

Projektą „Kitokia realybė bibliotekoje“ įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kurį iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė. Informacinis rėmėjas dienraštis "Klaipėda"

 

Baroti galerija

(Aukštoji g. 3, 3A)
www.barotigalerija.lt

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

 

2017 m. kovo 16 d., ketvirtadienį, 17.30 val.“Klaipėdos galerijoje” Bažnyčių g. 6, vyks suaugusiųjų dailės studijos parodos “Natiurmortai“ atidarymas.

Grupė moterų, kurias meno pažinimo paslapčių, meno kūrinių aplinkoje, moko profesionalus pedagogas, tapytojas Algirdas Vadoklis,  parodoje “Natiurmortai” pristatys šių ir praėjusių  metų kūrybos rezultatus.
Parodoje eksponuojamų darbų autorės jau turi nemažos patirties – devintus metus talentingos, žingeidžios moterys susipažįsta su  meno pasauliu. Jas vienija kūrybos ir šviesios bičiulystės dvasia, užtikrintai lavėjantys kūrybiniai įgūdžiai. Skirtingų specialybių, profesijų moterys  studijoje kokybiškai praleidžia laiką, nutolsta nuo problemų, tobulina įgudžius. Vienos savo tapybos darbais džiugina artimuosius, kitos  jais puošia darbovietes, dovanoja savo kūrybos darbus, bičiuliams ir draugams. Studija suaugusiems virto savotišku bendrų pomėgių klubu, kuris turi savo tradicijas rengti parodas, plenerus, lankytis profesionalių dailininkų parodų vernisažuose. 
Linkime visiems patirti atradimo džiaugsmą. 
Paroda vyks iki balandžio 13 d.

 

Klaipėdos galerija filialas

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22) 

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.menokiemas.lt
www.kkkc.lt

LĖTA EIGA: AURIMO ANUSO PARODA „MEMEL-KLAIPĖDA“
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. kovo 23 d., ketvirtadienį, 18 val. atidaroma Aurimo Anuso kūrybos paroda „Memel-Klaipėda. Lėta eiga. Slow speed“.

Neseniai 50-metį atšventęs klaipėdietis dailininkas, juvelyras ir skulptorius Aurimas Anusas savo jubiliejaus proga talento gerbėjams pristato pastaraisiais metais sukurtų darbų parodą-ataskaitą, apimančią visas galimas jo įvairiapusio talento ir kūrybos sritis.

Didžioji Aurimo Anuso darbų dalis ir tematiškai, ir konceptualiai yra susijusi su Klaipėdos miestu, Klaipėdos kraštu ir Mažąja Lietuva. Pažįstantys menininką gali paliudyti, kad jo domėjimosi savo kraštu nebegalima vadinti mėgėjišku: kraštas išvažinėtas visomis galimomis kryptimis, perskaitytos visos įmanomos knygos, aptartos visos galimos problemos ir istorinės šio krašto peripetijos. A. Anusas išsiskiria savo ypatingu gebėjimu matyti ir interpretuoti miesto, jo istorijos ir toje istorijoje išlikusių žmonių likimus. Dėl kontempliatyvaus, giluminio autoriaus požiūrio į tikrovę Klaipėdos miesto ir viso krašto naratyvas jo kūryboje atsiveria dar iki šiol nematytomis originaliomis formomis.

Apibrėžiant dailininko A. Anuso meninės kūrybos metodą, ko gero, labiausiai tiktų „magiškojo realizmo” terminas. Keisdamas įprastas perspektyvas, iškreipdamas erdvinį panašumą į realybę autorius padaro taip, kad jo paveikslų tikrovė prisipildo magiško turinio. Šalia pirminės, matomosios tikrovės atsiveria antrinė, paslaptinga ir sunkiai paaiškinama, paslėpta nuo naivaus žvilgsnio tikrovės pusė, kuri prieinama tik metaforiniam mąstymui ir kurią A. Anusas moka aptikti ir realiai pavaizduoti savo paveiksluose. Jis sugeba į vieną meninę visumą sujungti beišsiskiriančias į skirtingas puses pasaulio ir žmogaus dalis, įkvėpti naują prasmę ir sukurti naują žmogaus ir jo istorinės bei gamtinės aplinkos tarpusavio santykių modelį. Paveiksluose besikartojanti nuskendusio miesto metafora yra tas chirurginis instrumentas, kuriuo dailininkas, perrėždamas apmirusius mūsų kultūrinės atminties sluoksnius, atveria gyvą istorijos nervą.


Apie autorių:
Aurimas Anusas gimė 1966 m. Klaipėdoje. 1985 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, meninio metalo apdirbimo specialybės jį mokė prof. Romualdas Inčirauskas. 1993 m. su pagyrimu baigė Talino aukštąją meno mokyklą ir įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę. Grįžęs į Klaipėdą jau trečią dešimtmetį dirba pedagoginį darbą Eduardo Balsio menų gimnazijoje. A. Anusas yra Lietuvos dailininkų sąjungos bei Klaipėdos krašto auksakalių cecho narys. Menininkas dirba mažosios metalo plastikos, metalo skulptūros ir akvarelės bei piešinio žanrų srityse, aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.


Paroda veiks iki 2017 m. balandžio 15 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.

 

EDVARDO MALINAUSKO „GYVENIMO PĖDOS PRIE BALTIJOS“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) kovo 24 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma jubiliejinė Edvardo Malinausko tapybos darbų paroda „Gyvenimo pėdos prie Baltijos“.

Dailininkas Edvardas Malinauskas šiandien pelnytai laikomas vienu žymiausių Lietuvos marinistikos atstovų, sugebančių profesionaliai ir prasmingai perteikti amžinąją jūros didybę, nuolatinę jos nuotaikų, būsenų, atspalvių kaitą. E. Malinausko tapytų jūrinių peizažų herojė viena – Baltijos jūra, todėl autorius savo darbais neabejotinai reprezentuoja Lietuvą kaip jūrinę valstybę, o Klaipėdą – kaip Lietuvos langą į jūrą.

E. Malinauskas pasireiškė ir kaip savitas bei įdomus portretistas. Talentingo kūrėjo ranka įamžino ne vieną klaipėdietį, kai kuriuos portretus nupirko Lietuvos dailės fondas. Tapydamas istorine tematika E. Malinauskas atiduoda duoklę Klaipėdos kraštui, jo istorijai. Tačiau E. Malinausko kūrybos branduolys ir esmė, išskirianti jį iš kitų Lietuvos tapytojų ir suteikianti ypatingą statusą – marinistinė tematika. Jūrinis peizažas tapo svarbiausia jo kūrybos tema.

„Ilgame kūrybos kelyje E. Malinauskas pažino visus jūros būvius ir nuotaikas. Atmesdamas antraeiles detales, jis susikaupia ties vandens ir dangaus akistata, sumaniai panaudoja apšvietimo, saulėlydžio, audros, rūko teikiamus efektus, supriešina ekspresiją ir ramybę, meistriškai tapo jūros bangą. Labai reti konkretesni akcentai – akmenys, tupinti žuvėdra – padeda kurti išskirtinę nuotaiką. Nuotaikų ir būsenų skalė tapytojo peizažuose tokia pat beribė, kaip ir pati gamta. Toks ilgo stebėjimo, patyrimo ir tapymo technikos tobulinimo rezultatas“, – kultūros ir meno žurnale „Durys“ apie E. Malinausko kūrybą rašė menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.

Apie autorių

Edvardas Malinauskas gimė 1937 m. gegužės 21 d. Radviliškyje. 1945 m. su tėvais atvyko gyventi į Klaipėdą. 1957–1963 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute (dabar Lietuvos dailės akademija). Po studijų grįžo į uostamiestį. 1963–1969 m. dirbo Klaipėdos kombinate „Dailė“, 1969 m. kartu su kolegomis įkūrė Klaipėdos vaikų dailės mokyklą ir buvo paskirtas jos direktoriumi. Šias pareigas ėjo 1969–1979 m., vėliau jų atsisakė. Nuo 2001 m. dirba tik kūrybinį darbą.

1970 m. menininkas tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 1987 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas. Apdovanotas šalies meno veikėjo medaliu, garbės raštu už nuopelnus Lietuvos kultūrai, 2006 m. Klaipėdos savivaldybė jam suteikė miesto kultūros magistro vardą.

Parodose tapytojas dalyvauja nuo 1967 metų. E. Malinauskas – daugelio nacionalinių ir tarptautinių parodų dalyvis, jo paveikslai puošia Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Vyriausybės rūmus, kitus visuomeninius interjerus, darbų yra įsigiję šalies ir užsienio muziejai bei privačių kolekcijų savininkai.

Paroda veiks iki 2017 m. balandžio 15 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

www.biblioteka.lt
www.facebook.com

 

si:said galerija

(Daržų g. 18)
www.sisaid.lt

 

Juliaus Kuršio paroda „Tęsiniai“ galerijoje „si:said“

Kovo 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma Juliaus Kuršio fotografijų paroda „Tęsiniai“.
Parodoje “Tęsiniai“ pristatomi fotografinės tikrovės kontūrų ir vaizdinio reprezentacijos ribų tyrinėjimai. Kūnas (esinys) gamtoje patiria laiką kaip tęstinį, o fotografinis atvaizdas, formuojamas konkrečiose kadro ir laiko ribose, redukuoja daugiaplanę kūno buvimo erdvėje patirtį ir jos trukmę iki vieno vaizdinio (image). Fotografinio gesto kartojimas ir tęsimas, savo ruožtu, papildo tikrovę nauju vaizdinio patyrimo laiku. Tęsiniai ‒ tai bandymai fotografinio proceso sukurtą laiką sutalpinti į vieną vaizdinį ir taip bent iš dalies atkurti įspūdžių tęstinumo pojūtį.
Julius Kuršys (g. 1987) Vilniaus dailės akademijoje baigė fotografijos ir medijų meno magistrantūros studijas. Šiuo metu dirba šviesų dailininku, tyrinėja fotografinės tikrovės kontūrus ir dėsto Vilniaus dizaino kolegijoje.
Paroda veiks iki balandžio 28 d. Galerijos darbo laikas III‒V 16‒18 val.

 

Ievos Simonaitytės
Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25)
www.klavb.lt

 

Šiuo metu I. Simonaitytės bibliotekoje eksponuojamos parodos:

GALERIJOJE 13 L

 Agnės Matulionytės grafikos darbų paroda „Homines Litterarum" (iki balandžio 3 d.).
GALERIJOJE 1 H

Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokinių kūrybinių darbų paroda (iki balandžio 10d.)
BENDROJOJE SKAITYKLOJE

Paroda „Ievai Simonaitytei – 120 metų"
GALERIJOJE 3 A

LCC tarptautinio universiteto studentės Zena Selim Hassan fotografijų paroda „Akimirkos iš Jazidų gyvenimo Khane stovykloje (Irakas)" (iki balandžio 8d.). Parodos atidarymas kovo 30d. 17:30val.
VAIKŲ SKYRIUJE

Tarptautinei vaikų knygos dienai skirta vaikų pagamintų knygelių paroda (Klaipėdos licėjus) (iki balandžio 20 d.)
MUZIKOS SKYRIUJE

Leidinių paroda „Pavasaris prabyla natomis" (iki kovo 31d.)

 

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

(Didžioji vandens g. 3)
www.mlimuziejus.lt

MUZIEJUJE ATIDAROMA KLAIPĖDOS MIESTO MOKINIŲ FOTOGRAFIJOS DARBŲ PARODA

2017 m. kovo 16  d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma tradicinė Klaipėdos miesto mokinių fotografijos darbų paroda „Polėkis".
11–18 metų moksleiviai iš ,,Ąžuolyno'' ir „Varpo" gimnazijų, kultūros klubo „Vydūnas" bei Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro pateikė apie 100 įvairaus žanro fotografijų. Jas vertino Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai.

Parodos organizatoriai: Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.