• Kontaktai
  • Naujienos

Ilgalaikiai renginiai

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

www.ldm.lt/pdg

 

Pranas Domšaitis (1880–1965). Nematyti kūriniai

Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) nuo 2017 m. vasario 23 d. iki gegužės 21 d. veikia paroda „Pranas Domšaitis (1880–1965). Nematyti kūriniai“. Parodoje eksponuojamos tapytojo ekspresionisto XX a. 3–4 dešimtmetį sukurtos 39 pastelės ir akvarelės iš Lietuvos dailės muziejuje saugomo dailininko kūrinių rinkinio. Tai gimtinės peizažai, kelionių vaizdai, portretai ir kompozicijos. Kūriniai Klaipėdoje rodomi pirmą kartą.

Iki Antrojo pasaulinio karo P. Domšaitis akvarele liejo peizažus ir  gėlių natiurmotus. Kelias nedidelio formato kompozicijas įkvėpė ekspresionistų pamėgtas moters akto natūralioje gamtoje motyvas. Tuo metu P. Domšaitis ne kartą lankėsi Šiaurės Fryzijoje (Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė). Akvarelės, kuriose vaizduojamos  raudonos ilgos trobos sunkiais švendrių stogais ar pievose tingiai besiganančios karvės, perteikia įspūdingo krašto atmosferą.
XX a. 3 dešimtmečio viduryje P. Domšaičio kelionių maršrutai per Vengriją, Rumuniją, Bulgariją nusitęsė iki Bosforo sąsiaurio ir Turkijos, per Šveicariją, Pietų Prancūziją, Italiją, Korsikos salą pasiekė Šiaurės Afriką, Tunisą. Kelionėse  jį domino žmonės ir gamta, mažų kaimelių gyventojų kasdienybė. Iki Balkanų kelioniniame dailininko krepšyje visada būdavo akvareliniai dažai. Nuo šiol jis pamėgo pastelės techniką. Kelionių po Balkanų pusiasalį ir Turkiją metu sukurtas pasteles P. Domšaitis pristatė 1925 m. gruodį Stambule surengtoje parodoje, o kitais metais eksponavo jas personalinėje parodoje Berlyne.
Manoma, kad Bavarijos Alpėse P. Domšaitis pirmą kartą apsilankė po Pirmojo pasaulinio karo. Iš lygumų krašto kilusiam dailininkui kalnai padarė didžiulį įspūdį. Kartą atradęs Alpes, P. Domšaitis buvojo jose beveik tris dešimtmečius, iki Antrojo pasaulinio karo sukūrė ne tik Vokietijos, bet ir Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Italijos Alpių, jų viršukalnių, priekalnių ir žaliuojančių slėnių vaizdų. Dailininko kūrybos rinkinyje yra kelios dešimtys pastelės technika sukurtų kalnų peizažų.

Daugiau informacijos apie dailininką - http://www.ldm.lt/prano-domsaicio-galerijos-ekspozicija/

 

Prano Domšaičio galerijoje - Rytų Prūsijos dailės paroda 

Nuo 2014 m. gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veikia paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden" nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio, kuriame vyrauja  Rytų Prūsijoje sukurti tapybos ir grafikos darbai, vaizdingai bylojantys apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę, paroda veiks iki 2018 m., ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda yra pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei - per du šimtai tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja apie šimto autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius - Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų pamatysime ir  kitų vietovių motyvus. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė - nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, tik patvirtina Rytų Prūsijos kraštovaizdžio magiją - negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų" paveikslus.


 
Interaktyvi projekcinė siena Prano Domšaičio galerijoje. Edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“
(skirta visų amžių vaikų ir moksleivių grupėms)


Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įgyvendintas inovatyvus projektas „Įženk į paveikslą. Interaktyvi projekcinė siena“, kurio tikslas – muziejaus ekspozicijų pritaikymas vaikams ir jaunimui. Projekto rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Nuolatinėje P. Domšaičio ekspozicijoje įrengta į žmogaus judesius per atstumą reaguojanti interaktyvi projekcinė siena. Panaudojus P. Domšaičio paveikslų skaitmeninius vaizdus, buvo sukurta speciali programa. Lankytojas, atsistojęs prieš projekcinę sieną, pamato savo atvaizdą demonstruojamame paveiksle. Keli kiekvieno paveikslo variantai (spalvotas, spalvotas su išryškinta pavišiaus faktūra, grafinis, nespalvotas reljefinis) leidžia geriau suvokti paveikslo kompoziciją, piešinį, spalvinę gamą, palyginti jį su originalia kompozicija. Virtualus buvimas paveiksle padeda vaikams, moksleiviams nagrinėti kūrinio kompoziciją, keisti ir papildyti jos pirminį variantą.

Projekcijoje naudojami trys P. Domšaičio aliejinės tapybos paveikslai eksponuojami interaktyvios sienos salėje. Prie jų lankytojams pateikiama papildoma informacija: kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose, ką jie reiškia ir ką veikia, schemose nagrinėjamos kompozicijos, spalvinė struktūra, tapymo būdai, kitos meninės raiškos priemonės. Ši informacija padeda lankytojams įsigilinti į paveikslus, ir kūrybiškiau improvizuoti virtualiame vaizde. Interaktyvi projekcinė siena, naujovė muziejų edukacinėje veikloje, atveria plačias ekspozicijų pritaikymo ir aktualizavimo jauniesiems lankytojams galimybes.

Interaktyvi projekcija skirta vaikų ir moksleivių grupėms. Tam parengta edukacinė programa „Įženk į paveikslą. Dailė interaktyviai“, kurioje interaktyvi projekcija, galerijoje jau anksčiau naudoto planšetinio audiogido ir informacinio terminalo teikiamos interaktyvios veiklos galimybės derinamos su tradicinėmis veiklomis – spalvų eksperimentais, tapymu ir piešimu.

 

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX–XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio"
 
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių - puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis. 



 

Tradicijos ir naujovės

Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikia paroda „Tradicijos ir naujovės", kurioje pristatoma XX a. 7–10 dešimtmečių Lietuvos profesionalių dailininkų metalo plastikos, juvelyrikos, tekstilės, porceliano, keramikos, odos ir stiklo unikalių darbų kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.
Paroda atspindi būdingus laikmečio meninės raiškos principus. 8 dešimtmečio pabaigos–10 dešimtmečio postmodernizmo tendencijos, formos konceptualumo paieškos, nykstančios ribos tarp vaizduojamosios ir taikomosios dailės atsiskleidžia daugiaprasmiuose taikomosios dailės kūriniuose. Gausi metalo plastikos ir juvelyrinių dirbinių ekspozicija pristato Felikso Daukanto, Kazimiero Simanonio, Marytės Gurevičienės, Arvydo Gurevičiaus, Birutės Stulgaitės, Aleksandro Šepkaus,  Sigito Virpilaičio dirbinius. Eksponuojama mažųjų formų tekstilės kūriniai – nuo plokštuminių miniatiūrų iki reljefinių bei erdvinių trimačių objektų, taip pat meninės odos pavyzdžiai – knygų įrišimai, dėžutės. Parodoje pamatysime Liucijos Šulgaitės modernias kompozicijas iš fajanso ir kietojo porceliano, taip pat Kristinos Mazūrienės, Evos Tomaš, Gražinos Švažienės, Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės, Kosto Urbanavičiaus keramikos darbus. Meninį stiklą reprezentuoja Gražinos Didžiūnaitytės ir Algimanto Žilio daugiasluoksnio stiklo vazos.  Parodą papildo Eglės Baltakytės-Kvintienės, Aniceto Jonučio, Violetos Laužonytės ir kitų tekstilės dailininkų gobelenai, Kęstučio Balčikonio batikos darbai.
Parodos kuratorės: Gražina Gurnevičiūtė, Jūratė Meilūnienė, Danutė Skromanienė, Nijolė Žilinskienė.

Paroda veiks iki 2017 gruodžio 31 d.

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijos Prano Domšaičio
galerijoje (Klaipėda) fragmentai.
Nuotr. Antano Lukšėno

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Miniatiūros (it. miniatiura, pranc. miniature) – nedidelio formato preciziškai atlikti dailės kūriniai, pasižymintys dokumentiniu tikslumu, plastikos subtilumu bei raiškumu, aukštu meniniu lygiu. Miniatiūrinių meno kūrinių paskirtis visada buvo daugiau taikomoji – įamžinti istorinio įvykio ar asmens svarbą, pabrėžti socialinės padėties išskirtinumą, tarnauti siekiant pažintinių ir šviečiamųjų tikslų, būti nepamainomais kasdienės buities atributais. Tačiau šie mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbiniai savo estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika prilygsta „didžiosioms“ kultūros vertybėms.

Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.

Paspalvinti vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab.–XIX a. pr. aprangą, supažindina su kostiumo istorija, jo detalėmis ir atributais, taip pat atskleidžia įdomius įvairių profesijų atstovų tipažus. Dėmesį patraukia anglų dailininkų plieno raižiniai, fiksuojantys antikos architektūrinius paminklus Europoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Ekspozicijoje nemažai taikomosios dailės pavyzdžių:  biseriu (spalvoto stiklo karoliukai) siuvinėtų paveikslėlių, piniginių, dėžučių; porceliano ir fajanso skulptūrėlių, vazelių, tabokinių, pypkių, lėkštučių bei puodukų; XIX a. Meiseno porceliano manufaktūroje išlietų antikinių dievų biustų. Akį malonina prašmatnios, įmantriai ornamentuotos XVII–XIX a. Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų vėduoklės iš perlamutro, vėžlio ir dramblio kaulo, inkrustuotos auksu bei sidabru, subtiliai ištapytos žanrinėmis scenomis, puoštos nėriniais ar plunksnomis. Nemažo formato Boleslovo Rusecko (1824–1913) paveikslas „Moters su vėduokle portretas“ iliustruoja Vilniaus krašto moterų papuošalus ir vėduokles.

 

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės

(1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę. L. Meškaitytės miniatiūrose stebuklingai atgyja dailininkės tėviškės vaizdai – gimtoji sodyba, aplinkiniai miškai, laukai, pievos, upeliukų pakrantės, gėlės, įvairūs augalai, paukščiai ir gyvūnai, paslaptingi piliakalniai, mažų miestelių gyvenimas. Akvarelinės miniatiūros primena talentingą menininkę, kuri atidavė tapybai visą savo sielą ir gyvenimą.


   

Jaunimo biblioteka

(Tilžės g. 9)

 

Nuo spalio 17 d. Jaunimo biblioteka (Tilžės g. 9, Klaipėdoje) kviečia 14-25 metų jaunimą į NEMOKAMUS UŽSIĖMIMUS "Papildytos realybės sprendimai nuo nulio iki aplikacijos kūrimo".

Užsiėmimų metu Edgaras Artemčiukas, papildytos realybės knygučių „Afrikos gyvūnai“ ir „Pasaulio pasakos“ sprendimų programuotojas, mokys dirbti su papildytos realybės kūrimo programomis.

Užsiėmimai vyks kiekvieną pirmadienį, trečiadienį nuo 16-19 val. (viso 10 užsiėmimų)Kviečiame registruotis tel. 8-46-314728 arba jaunimas@biblioteka.lt   DAR TURIME LAISVŲ VIETŲ

Projektą „Kitokia realybė bibliotekoje“ įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kurį iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė. Informacinis rėmėjas dienraštis "Klaipėda"

 

Baroti galerija

(Aukštoji g. 3, 3A)
www.barotigalerija.lt

 

Klaipėdos galerija

(Bažnyčių g. 6)

 

 

 

 

Klaipėdos galerija filialas

(PC "Herkaus Galerijoje", Herkaus Manto g. 22) 

 

2017 m. balandžio mėn. 6 d., ketvirtadienį, 18.30 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale mados ir verslo centre „Herkaus“ galerijoje, H. Manto 22, Klaipėda  atidaroma Agnės Kišonaitės meno kūrinių  paroda PORTRETAI. Glamūrui „ne“ – irgi galima pasakyti.

Išskirtiniais meniniais objektais – žėrinčiu trijų metrų aukščio lūpdažiu, dviejų tūkstančių nagų lako buteliukų mozaika – menininkė Agnė Kišonaitė apibrėžia prekinio fetišizmo menkavertiškumą. Produktai nuolat virsta šiukšlėmis, tad autorė įvairiais kūriniais iliustruoja galimybes kuopti vartotojiškas liekanas, įvelkant griaučius į naują, vėl pilnavertiškai funkcionuojantį kūną – meno kūrinį. Tačiau tuo menininkės kūryba neapsiriboja. Balandžio 6 d. 18:30 val. „Klaipėdos galerijos“ filialas mados ir verslo centre „Herkaus” galerijoje pristatys,  Agnės Kišonaitės parodą – „Portretai“, kalbančią apie tobulumą slypinti paprastume.

Pagrindinę ekspoziciją sudarys blizgesį ir kitus geriausius merginų draugus palikę už durų, įvairiu laikotarpiu tapyti menininkės portretai, kuriuos šį kartą tik papildys autorės kūrybinių idėjų nuoseklumą žymintys kūriniai – instaliacija „Femme“ ir koliažas „Šiuolaikinės lietuvaitės portretas“.
Nuo meninių objektų A. Kišonaitės tapybiniai portretai skiriasi. Tai mažesni formatai, matinis paviršius, susikoncentravimas į asmenybę, o ne iliustratyvų vartotojo personažą. Dailininkė paveiksle vaizduodama žmogų apskritai atsisako pagalbinių charakterizavimo detalių. Po nuodugnios asmens analizės įvairiais rakursais, išraiškai atrenkamas žmogui asociatyvus koloritas, būdingos pozos, kūno kalbos fragmentai. Autorė kuria išgrynintą turinį, naudoja minimalistinę kompoziciją ir vienspalvį foną individui išreikšti. Galima vaizduoti daugybę įvairių elementų viename piešinyje, tačiau pakaktų praleisti vieną – svarbiausią ir užfiksuotas žmogus niekada neprimins to, kurį siekta pavaizduoti. Tai ne kūrybos savisauga, o siekis parodyti, kad žmogus įdomus ir be prekinių ženklų, vien savo paprastumu – būti. Portretų cikle tarsi išvirkščiai narpliojama vartotojiškumo tema (gyvenimas be daiktų viešpatavimo) papildoma vyrų personažais, kurių kituose menininkės darbuose nėra.

Paradoksalu, kad portretuose autorė atsisako vaizduoti žmogų pasitelkiant natūralizmą, kai savo kolosą – lūpdažį sukūrė (ir pateko į Gineso rekordų knygą, panaudodama meniniam objektui daugiausia lūpdažių) kaip galima labiau realistinės formos. Portretus A. Kišonaitė kuria individualiu braižu: laužytomis formomis, plokštumoms suteikiančių erdviškumo iliuziją.
Kadangi šiemet Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė, menininkė savo kūriniais reprezentuoja ilgaamžę meistriškumo tradiciją – tikro dailininko gebėjimą vaizduoti žmogų.
Agnė Kišonaitė gimė Klaipėdoje. Šiuo metu gyvena Vilniuje.

Paroda vyks iki gegužės mėn. 4 d.

 

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10)

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / KULTŪRPOLIS

(Didžioji Vandens g. 2)
www.menokiemas.lt
www.kkkc.lt

 

Balandžio 21 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaromos dvi naujos parodos - personalinė Karolio Vaivados šviesos meno paroda „Šviesūs prisiminimai“ ir Andos Lacės (Latvija) kūrybos paroda „Linija yra begalinė“.

Karolis Vaivada - jaunosios kartos menininkas, tarpdisciplininės raiškos kūrėjas, pasirinkęs savo kūrybą perteikti šviesos meno forma. Parodoje „Šviesūs prisiminimai“ pristatomi naujausi Karolio Vaivados kūriniai. Abstrakčiomis šviečiančiomis kompozicijomis, kuriose specialiu būdu derinama spalvota šviesa, siekiama sukurti stiprų vizualinį poveikį ir sukelti žiūrovui pojūčiius, kokius jam sukeltų šviesa gamtoje, pavyzdžiui, saulėlydis ar ryški vasaros diena.

Karolio Vaivados parodos „Šviesūs prisiminimai“ tema – prisiminimai, kurių nebuvo. Menininkas, siekdamas grynosios abstrakcijos, savo kūriniuose naudoja šviesą, turinčią efemeriškumo, neapčiuopiamumo bruožų. Tai yra bandymas sugretinti metafizišką šviesos prigimtį su kitu mums pažįstamu, tačiau sunkiai suvokiamu reiškiniu – „deja vu“.

Tęsdama Lietuvos kultūros sostinės renginių ciklą ir kviesdama susipažinti su artimiausių kaimynų menu, KKKC pristato Latvijos menininkės Andos Lacės (Anda Lāce) kūrybą. Menininkės paveikslai, performansai, kuriuos ji rengia nuo 2010 metų kartu su šių laikų klasikinės muzikos kompozitoriais, darniai perauga į erdvines instaliacijas, skulptūrų kompozicijas, kurias pratęsia muzika ir videomeno kūriniai.

A. Lacės kūrybai labai svarbi verbalinė kalba, tačiau, pasak menininkės, didžiausią įtaką jai daro tai, kas „žodžiais neišreiškiama“. „Tai yra ribinės būsenos, atsitiktinumas, įžengimas į naujas, neapibrėžtas teritorijas, kontrastai, transformacijos, įvairūs eksperimentai, kūrybinis ir techninis bendradarbiavimas su kitais menininkais; judesys gyvenime, paveiksle, instaliacijose, skulptūroje ir performanse; begalinė linija, veiksmas visomis įmanomomis kryptimis. Man toks judėjimas reiškia gyvenimą“, – savo kūrybines inspiracijas vardija A. Lacė.

Parodos veiks iki 2017 m. gegužės 14 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.

 

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

 

www.biblioteka.lt
www.facebook.com

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9)

2017 balandžio 7 d. 18 val. atidaroma ROMUALDO VAITKAUS personalinė paroda "Carpe diem/Gaudyk dieną".

Parodos eksponavimo laikas  iki balandžio 27 d.

 

si:said galerija

(Daržų g. 18)
www.sisaid.lt

 

Juliaus Kuršio paroda „Tęsiniai“ galerijoje „si:said“

Kovo 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma Juliaus Kuršio fotografijų paroda „Tęsiniai“.
Parodoje “Tęsiniai“ pristatomi fotografinės tikrovės kontūrų ir vaizdinio reprezentacijos ribų tyrinėjimai. Kūnas (esinys) gamtoje patiria laiką kaip tęstinį, o fotografinis atvaizdas, formuojamas konkrečiose kadro ir laiko ribose, redukuoja daugiaplanę kūno buvimo erdvėje patirtį ir jos trukmę iki vieno vaizdinio (image). Fotografinio gesto kartojimas ir tęsimas, savo ruožtu, papildo tikrovę nauju vaizdinio patyrimo laiku. Tęsiniai ‒ tai bandymai fotografinio proceso sukurtą laiką sutalpinti į vieną vaizdinį ir taip bent iš dalies atkurti įspūdžių tęstinumo pojūtį.
Julius Kuršys (g. 1987) Vilniaus dailės akademijoje baigė fotografijos ir medijų meno magistrantūros studijas. Šiuo metu dirba šviesų dailininku, tyrinėja fotografinės tikrovės kontūrus ir dėsto Vilniaus dizaino kolegijoje.

Paroda veiks iki balandžio 28 d. Galerijos darbo laikas III‒V 16‒18 val.

 

Ievos Simonaitytės
Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25)
www.klavb.lt

 

I. Simonaitytės bibliotekoje eksponuojamos parodos:

 

GALERIJOJE 1 H

 

Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokinių kūrybinių darbų paroda (iki balandžio 10d.)


BENDROJOJE SKAITYKLOJE

Paroda „Ievai Simonaitytei – 120 metų"

GALERIJOJE 3 A

LCC tarptautinio universiteto studentės Zena Selim Hassan fotografijų paroda „Akimirkos iš Jazidų gyvenimo Khane stovykloje (Irakas)" (iki balandžio 8d.). Parodos atidarymas kovo 30d. 17:30val.

VAIKŲ SKYRIUJE

Tarptautinei vaikų knygos dienai skirta vaikų pagamintų knygelių paroda (Klaipėdos licėjus) (iki balandžio 20 d.)

 

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

(Didžioji vandens g. 3)
www.mlimuziejus.lt

MUZIEJUJE ATIDAROMA KLAIPĖDOS MIESTO MOKINIŲ FOTOGRAFIJOS DARBŲ PARODA

2017 m. kovo 16  d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma tradicinė Klaipėdos miesto mokinių fotografijos darbų paroda „Polėkis".
11–18 metų moksleiviai iš ,,Ąžuolyno'' ir „Varpo" gimnazijų, kultūros klubo „Vydūnas" bei Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro pateikė apie 100 įvairaus žanro fotografijų. Jas vertino Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai.

Parodos organizatoriai: Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

 


Muziejuje – tautodailininkės, meno kūrėjos Valerijos Kiškienės paroda „Sakralioji tekstilė“

2017 m. balandžio 12 d. 17.00 val. šv. Velykų proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma tautodailininkės, meno kūrėjos Valerijos Kiškienės paroda „Sakralioji tekstilė“, kurioje pristatomi tekstiliniai paveikslai ir lietuvininkių kostiumo detalės – delmonai.
Autorė, pasitelkdama religinius simbolius ir liaudies meno objektus, tekstiliniuose paveiksluose išreiškė didį džiaugsmą dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį, įamžino savo tikėjimo kelio išgyvenimus, maldas ir viltis. Darbuose ypač plačiai skleidžiasi angelo, sėjančio gėles metaforos, per kryžiaus simbolį ir spalvų derinius reiškiamas dėkingumas mūsų visų Kūrėjui.
Delmonų kolekcijos įkvėpimo šaltinis – Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas, kuris neįsivaizduojamas be šios dekoratyvios kišenės, į kurią lietuvininkės dėdavosi smulkius asmeninius daiktus: religines knygas, raktus, nosinę, pinigus. Autorei ypač svarbi sakralinė delmono paskirtis. 12 parodoje pristatomų delmonų yra skirti maldininkams, piligrimams (rožiniui, giesmynui ir kitiems smulkiems dvasinės kelionės reikmenims susidėti). Tautodailininkė nesiekia atkartoti originalių delmonų raštų, juos kūrybiškai interpretuoja. Naujai sukurtuosius V. Kiškienė siūlo dėvėti ir prie šiuolaikinės aprangos. Šios kolekcijos pristatymas skiriamas Tautinio kostiumo metams. Ta proga autorė suskubo sukurti daugiau nei 80 originalių delmonų, kurie teisėtai yra laikomi Mažosios Lietuvos regiono tautinio kostiumo skiriamuoju ženklu, lietuvininkų tapatumo simboliu.
Renginyje dalyvauja Klaipėdos m. l/d „Radastėlė“ vaikų folkloro grupė ir Klaipėdos valstybinės kolegijos folkloro kolektyvas „Aitvaras“.

Paroda muziejuje bus eksponuojama iki birželio 3 d.

Kontaktinis asmuo – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja dr. Aušra Kavaliauskienė, tel. (8 46) 41 05 28.

 

Klaipėdos fotografijos galerija

(Tomo g. 7)
www.photoklaipeda.lt

 

2017 m. balandžio 7 d. (penktadienį) 18 val. Klaipėdos fotografijos galerijoje KKKC parodų rūmuose atidaroma Gintaro Zinkevičiaus ir Agnės Narušytės paroda „Plakatai“.

1982–1996 m. Gintaras Zinkevičius gana nuosekliai fotografavo stendus, kuriuose būdavo klijuojami plakatai, iš pradžių – brežnevinės propagandos, paskui – perestroikos, dar vėliau – Atgimimo ir nepriklausomybės pradžios, kol galiausiai iš jų liko tik nuoplaišos – storas dešimtmečio sluoksnis. Pirmasis fotografo dėmesį patraukęs plakatas skelbė apie XIX Komjaunimo suvažiavimą ir priminė popmeno stilistiką. Dada ir Rauschenbergas to meto Lietuvos avangardistams buvo pasipriešinimo oficialiajam menui herojai. Fotografą suintrigavo akivaizdus neatitikimas – popartas, nepriimtinas Vakarų meno reiškinys, buvo naudojamas reikšti sovietinėms idėjoms. Ironija – neišvengiama.

Per dešimtmetį pasikeitė ne tik plakatų turinys, bet ir vizualinė išraiška: popartą išstūmė ekspresyvi stilizacija, ją – karikatūros, kurias pakeitė fotografija. Kartu iro plakatų kabinimo tvarka. Taigi stenduose, lyg sustabdytuose kino kadruose, pasakojama politinių lūžių, populiariosios kultūros, socialinės krizės, absurdo ir teatrališkų deklaracijų istorija.

Šį iki šiol nerodytą fotografijų ciklą lydi Agnės Narušytės „radijo komentaras“. Parodos atidarymo dieną 16.30 val. menotyrininkė skaitys paskaitą „Politinės sistemos kaitos nuojauta 9-ojo dešimtmečio Lietuvos fotografijoje“. Ne tik Gintaras Zinkevičius, bet ir Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus, Vitas Luckus, Vytautas Balčytis, o taip pat Lietuvai artimas ukrainietis Borisas Michailovas fiksuodavo propagandinius plakatus ir kitus sovietinės sistemos ženklus. Pats fotografų dėmesys šiems objektams liudijo kritišką požiūrį ir pranašavo kaitą. Paskaitoje fotografijos analizuojamos apmąstant sovietmečio vizualinę kultūrą, jos santykį su ideologija, kartu prisimenant savo pačių kasdienybės patirtis ir procesus, atvedusius į Lietuvos nepriklausomybę ir mūsų dabartį.

Gintaro Zinkevičiaus ir Agnės Narušytės paroda „Plakatai“ bei A. Narušytės paskaita „Politinės sistemos kaitos nuojauta 9-ojo dešimtmečio Lietuvos fotografijoje“ yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Kuratorius Darius Vaičekauskas.

Paroda veiks iki gegužės 7 d.

www.photoklaipeda.lt

 

---

Fotografas, videomenininkas, performansų ir instaliacijų autorius Gintaras Zinkevičius yra legendinės grupės „Post Ars“ narys, dalyvavęs per 200 parodų Lietuvoje ir užsienyje, iš kurių naujausios: „Portfolio Depressanto“ (Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, 2007–2008), „Nuobodulys“ (Nacionalinė dailės galerija, Vilnius, 2010), „Iliuzionistai. Apie scenografiją ir šiuolaikinį meną“ (ŠMC, Vilnius, 2013), „Ramus gyvenimas“ („Spokojne życie“ / „Quiet Life“, japonų meno ir technologijų muziejus „Manggha“ Krokuvoje, 2015), „Šaltas vanduo“ („Cold Water“ Talino „Kunstihoone“ galerija, 2015), „(Ne)fotografinis laukas. 19881995“ (Šiaulių fotografijos muziejus, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, 2015–2016). Taip pat išleido knygą „Kareivio dienoraštis“ (artbooks, 2014).

Audioteksto autorė – dr. Agnė Narušytė, Vilniaus dailės akademijos docentė, dailės ir fotografijos kritikė, LRT radijo laidos „Kultūros savaitė“ komentarų autorė, knygų „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“ (VDA, 2008), „Lietuvos fotografija: 1990–2010“ (Baltos lankos, 2011) ir „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija 1839–1945“ (kartu su Margarita Matulyte, VDA, 2016) autorė.